Smaigalio smaigalyje - bausdziauninku issirinkta valdzia "L. Kasčiūnas: dabartinė Lenkijos valdžia labai naudinga Lietuvai" delfi.lt/news/daily/lithuania/l-kasciunas-dabartine-lenkijos-valdzia- labai-naudinga-lietuvai.d?id=70033260 teko kalbėtis su artimais J. Kaczynskiui žmonėmis, bendravome draugiškoje atmosferoje. Buvo kalbama apie tam tikrus žingsnius bandant suartinti Lietuvą ir Lenkiją, tai buvo pasakyta taip: jeigu prie derybų stalo nedalyvaus Valdemaro Tomaševskio rinkimų akcija, toks pokalbis negali vykti. "Varšuvoje slaptas S.Skvernelio ir J.Kaczynskio susitikimas" delfi.lt/news/daily/lithuania/varsuvoje-slaptas-sskvernelio-ir- jkaczynskio-susitikimas.d?id=75666373 įteisinti originalią pavardžių rašybą pagal lenkų kalbos taisykles asmens dokumentuose. - ir Lenkijos pilietybe nezinantis 2018-08-03 15:30 Ko norėti, jei Nepriklausomos Lietuvos Respublikos premjeras Skvernelis žurnalistų paklaustas gužčiojo pečiais ir sakė negirdėjęs , kad Lenkija buvo okupavusi Vilnių, ir vos pakliuvęs į valdžią ėmėsi pirmo darbo rinkti parašus dėl lenkiško raidyno įvedimo Lietuvai.Tas žmogus rimtu veidu ruošiasi būti prezidentu, gal įtakojamas ir savo lenkės žmonos, kuri nors ir pasirinko vyro pavardę, bet susilenkino pasivadindama Skvernel ? "V. Pranckietis: dėl koalicijos būtų deramasi tik su LLRA-KŠS frakcija, ne V. Tomaševskiu" delfi.lt/news/daily/lithuania/v-pranckietis-del-koalicijos-butu-deramasi- tik-su-llra-kss-frakcija-ne-v-tomasevskiu.d?id=76152637 - Dar vienas uzpakali tepa vazelinu Siandien Lietuva man primena durniu ligonine, kurioje pacientams leista rinkti sau gydytojus is savo paciu tarpo. "pirmos nakties teisė nekaltybė, atiduota ponui" Skirtingų socialinių grupių ir klasių žmones skyrė gili bedugnė. Valstiečiai į didikus žiūrėjo su didele pagarba ir keliaklupsčiavo prieš juos. Todėl ir jaunikiui garbės reikalas buvo savo jaunamarte pasidalinti su kilmingo kraujo turinčiu didiku. Jam sukeltų kur kas didesnę baimę, jeigu grafas imtų ir atsisakytų šios savo teisės. Tai užtrauktų didžiulę gėdą tiek jaunam vyrui, tiek ir jo žmonai. - Gal ir Svernelis Varsuvoje prase Kacinskio, kad pamyletu jo zmona. Tuomet Skvernelio (zmonos) palikuonys turetu lenkisko kraujo kuriamoje misrunu autonomijoje. "E. Jovaiša. Nekurkime diskriminacijos piliečių pasuose" delfi.lt/news/ringas/politics/e-jovaisa-nekurkime-diskriminacijos- pilieciu-pasuose.d?id=74843660 A. Kubiliaus siūlymas rašyti kitomis kalbomis vietoje valstybinės kalbos prieštarautų Konstitucijai; Vakarų šalių praktikai; Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimams; daugumos Lietuvos piliečių valiai. Toks sprendimas siaurintų valstybinės kalbos vartojimo erdvę, keltų Rusijos reikalavimų grėsmę Latvijai (latviai dėl to mus ne kartą įspėjo, prašydami solidarumo), įteisintų Vilniaus krašto gyventojų tautinę sudėtį keitusių okupacijų padarinius. - Kai lietuviai nuspres dalinti keliagubas pilietybes tuomet kokias pilietuybes pasirinks Dusanskiene, Solanex, Krokyko, Ergo Dar, Pirtininkas, tovaryscius, Tomasevskis, Kubilius, Pranskietis, Skvernelis, Pavilionis, liberalai ir t.t. "V. Landsbergis apie referendumą dėl pilietybės: tai priemonė priešinti žmones" delfi.lt/news/daily/lithuania/v-landsbergis-apie-referenduma-del- pilietybes-tai-priemone-priesinti-zmones.d?id=76162613#cxrecs_s Konstitucijos keitimas atvertų duris pilietybę gauti žmonėms, to norintiems ne iš meilės Lietuvai, o dėl kitokių interesų. - Bet konservatoriuose dominuoja priesinga - kubilistano - nuomone "D. Jauniškis: perspėdamas dėl išskirtinių teisių lenkams VSD kalbėjo apie separatizmo pavojų" delfi.lt/news/daily/lithuania/d-jaunis kis-perspedamas-del-isskirtiniu- teisiu- lenkams-vsd-kalbejo-apie-separatizmo-pa voju.d?id=74241924 > Klausimas tik tas kuom lietuviams naudingioau asimiliuotis > > > "Vytautas Sinica. Trečioji autonomininkų banga?" > delfi.lt/news/ringas/lit/vytautas-sinica-trecioji-autonomininku-banga.d? > id=78724689 Ignoruotasis įvykis buvo liepos 713 dienomis su Lenkijos > ambasados pagalba organizuotas Armijos Krajovos 1944-ųjų bandymo užimti > Vilnių minėjimas. Nors visapusiškai skandalingas, jis niekam nebuvo > įdomus. > Vilniaus apylinkėse veikusios Armijos Krajovos pajėgos Vilniaus kraštą > reokupuoti siekusios ir civilių lietuvių žudynes vykdžiusios svetimos > valstybės pajėgos. > Minėjimas nebuvo vietos radikalų saviveikla. Jame dalyvavo ir > iškilmingas kalbas sakė Lenkijos Respublikos Seimo vicemaršalka, > Lenkijos ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas. Įspūdingiausios jų kalbų > tezės leidžia pajausti renginio atmosferą. Vicemaršalka Marija Koc > pareiškė, kad „Vilniaus sukilimo metinės, tai nepaprastas laikas, kuomet > jaučiame jungtį tarp skirtingų kartų ir Vilniaus žemių neatskiriamumą > nuo Lenkijos“. Ambasadorės pavaduotojas Gžegožas Poznanskis pritarė, kad > „Istorija pažengė taip toli, kad Vilnius šiandien ne Lenkijoje, ir tai > ne karių, > kurie tuo metu kovojo už Vilnių, kaltė. Šiandien mes prisimenam, kad > mūsų kova dar nesibaigė.“ „Šiandien mes vis dar kovojame, mes prašome > Dievo ir meldžiame laisvės Rytų „kresams“, žodžių nevyniojo ir > Baltarusijos AK draugijos viena vadovių V. Sbastjanovič. > Lenkijos veiksmai, nuosekliai vykdoma kresų politika, o dabar ir > oficialių atstovų revanšistiniai pasisakymai. Lenkija taip pat niekaip > nepasmerkė savo atstovų kalbų. Stojusi tyla labai patogi, kai norima > apsimesti, jog nieko neįvyko, mat priešingu atveju tiesiog neaišku nei > kaip tai interpretuoti, nei ką daryti. > Nei politikų, nei diplomatų reakcijos apskritai nebuvo. Absoliutus > minimumas būtų buvęs bent jau išsikviesti į URM ir pareikalauti > pasiaiškinti Lenkijos ambasadorę. > > Lietuvos visuomenės reakcijos nebuvimas yra pats įdomiausias įvykis > šioje situacijoje, rodantis tragiškai nebrandų ir net valstybei > pavojingą požiūrį į kitataučių integraciją. > > Atsisakoma pripažinti, kad LLRA yra tiesioginė autonomininkų įpėdinė > (beje, ir organizacijos bei veikiančių asmenybių prasme), kelianti tuos > pačius reikalavimus. Ardomoji LLRA veikla faktiškai traktuojama kaip > pavieniai išpuoliai ar „perlenkimai“ ginant šiaip neva teisingą ir > pagrįstą segregacijos politiką. > Politikų, žurnalistų ir politologų nuosekliai nutylima, kad visi > antivalstybinai ir segregaciniai „perlenkimai“ yra sistemingi, > tiesiogiai kartoja 19881991 m. autonomininkų reikalavimus ir yra daugiau > ar mažiau remiami Lenkijos valstybės, kuri šiandien tai būtina skatinti > ir plėtoti visgi rodo ženklus išsivaduoti iš LLRA kaip tariamų Lietuvos > lenkų atstovų monopolio. > Autonomininkų retorika ir siekiai šiandien jau net nebe jų pačių > rankomis yra iškelti į aukščiausią galimą respektabilumo pakopą, juos > gina sistemą aptarnaujantys politologai, jų projektai teikiami jau kitų > partijų rankomis. Lietuvoje atkakliai ginama sovietinė tvarka, kai > kitataučiams nereikėjo mokytis lietuvių kalbos ir mokėti jos kaip > gimtosios. > Taip iškyla jau trečioji po platformininkų ir LLRA autonomininkų > kolona, kurią sudaro arba jai sąmoningai ar ne pasitarnauja Lenkų > diskusijų klubo nariai, VU TSPMI ir kitų įstaigų politologai ir šalį ne > visada formaliai valdantis elitas. > > > >> O tu paklausk visokiu audrysu ar jiems valstybe reikalinga? Kodel tu >> tai uzsisikes is ju padaryti valstybes piliecius, jeigu to jie patys >> nenori. >> >> >> "Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę" >> delfi.lt/news/daily/lithuania/vytautas-radzvilas-isdavusieji-laisve.d? >> id=77707421 Antra vertus, užteko nuovokos suprasti, kad liberalizmas >> dėl jo antikrikščioniškų ir antitautinių nuostatų gali būti ypač >> patrauklus ieškančiam kitos politinės iškabos komunistiniam gaivalui. >> Šitaip Aukščiausiojoje Taryboje atsirado Liberalų frakcija, kurios >> nariai buvęs LKP CK sekretorius Kęstutis Glaveckas, akademikas >> Eduardas Vilkas, Bronislovas Lubys, Rimvydas Valatka; visi jie >> priklausė toli gražu ne žemiausiems sovietinės nomenklatūros >> sluoksniams. Jų pažiūros smarkiai skyrėsi nuo Sąjūdžio branduolio >> pažiūrų, jie faktiškai buvo tipiški „atsivertėliai“ iš komunistinio >> tikėjimo į naują liberalistinį tikėjimą. >> Vis dėlto daugiausia nerimo kėlė į partiją atėjęs liberalus jaunimas... >> vadinamasis „aktyvas“, t. y. komjaunimo ir profsąjungų veikėjai, arba >> tiesiog funkcionieriai... Gintaras Steponavičius, Jonas Čekuolis, Guoda >> Azguridienė, Aidas Puklevičius, Vygaudas Ušackas. Toji vėlyvojo >> sovietmečio komjaunimo karta šitaip derėtų ją vadinti buvo gana >> menkai išsilavinusi ir, kaip minėta, persiėmusi komunistine ideologija. >> Todėl jaunųjų liberalų išprusimas buvo ir tebėra nieko bendro su >> tikrove neturintis vaizdinys... tai nukrikščionintas ir krikščioniška >> etika nebesivadovaujantis, istorinę atmintį praradęs, tautinio tapatumo >> ir orumo jausmo bei valstybinės sąmonės ir noro gyventi savoje >> valstybėje nebeturintis lietuvis mankurtas. >> Naivu manyti, kad Algirdas Mykolas Brazauskas ir dauguma nuo TSKP >> atsiskyrusios LKP narių savo pažiūromis kuo nors skyrėsi nuo M. >> Burokevičiaus ir jo TSKP plaformininkų. >> Eugenijus Gentvilas yra tipiškas ir itin ryškus šitokio susovietinto >> mankurto pavyzdys: įsigilinus į jo ir kitų dabartinių liberalų Petro >> Auštrevičiaus, Eligijaus Masiulio, G. Steponavičiaus, Aušrinės >> Armonaitės ir kt. pažiūras, nekyla net menkiausių abejonių, kad visi >> jie be didesnių sunkumų būtų galėję pritapti TSKP platformininkų >> kompanijoje ir tapti puikiais M. Burokevičiaus komandos nariais. >> Sovietmečiu įskiepytos ir neišraunamai jų sąmonėje įsišaknijusios >> antikrikščioniškos, antitautinės ir antivalstybinės nuostatos niekur >> nedingo, o tik buvo įvilktos į „europinių vertybių“ retorikos rūbą. >> Todėl vadinti šiuos liberalus euroburokevičininkais yra moraliai >> teisėta ir politologiškai tikslu. >> Aktyviai dalyvavęs valstybės turto „prichvatizavimo“ reikaluose A. M. >> Brazauskas ... elgėsi santūriai ir net „droviai“ palyginti su jaunesnės >> kartos liberalu ir už nusikaltimą nuteistu buvusiu sostinės meru, >> kuriam užteko „drąsos“, o tiksliau įžūlumo viešai nešioti specialiai >> pagamintą ženklelį, kad neva buvo nuteistas už gerus darbus. Jiems buvo >> vis vien, >> kokiam šeimininkui tarnauti ir kokias pažiūras išpažinti ir skelbti. >> Dabar pagalvokime apie veidmainiškai paskutinę akimirką „atsivertusią“ >> ir prie Sąjūdžio prisiplakusią A. M. Brazausko partiečių kohortą, kuri, >> niekada nesirūpinusi ir netikėjusi laisva ir nepriklausoma Lietuvos >> valstybe, šito apsukraus ir klastingo manevro dėka tapo atkurtos >> valstybės valdytojais ir šeimininkais. >> >> >> >> >>> gyvenam tokiais laikais kad tik durnius gali buti savo srities >>> patrijotas, nes atsitikus bedai visada tau atsuks visi nugara. Cia >>> aisku dar ir lietuviu mentalitetas kaltas, vien del to si valstybe >>> tapo tokia maza ir nykstanti