O tu isivaizduoji kas darosi burliokyno ikalinimo istaigose? Viska reikia dauginti is 10. "Nebeištvėrę Rusijos kariai ryžosi papasakoti, kas vyksta kariuomenėje" delfi.lt/news/daily/world/nebeistvere-rusijos-kariai-ryzosi-papasakoti- kas-vyksta-kariuomeneje.d?id=76749841 Archangelsko kariniam daliniui komanduojantis majoras įsakydavo čia tarnavusiems jaunuoliams šaltu oru nuogiems stoti į rikiuotę. Kai kariai išsirikiuodavo, jiems vadovaujantys karininkai imdavo matuoti jų penius. „Tas, kurio penis ilgiausias, ryte galės miegoti“, kaip rašoma vietiniame laikraštyje „Belomorkanal“, paaiškino tada majoras. „Karius nuodija, jie skęsta, yra mušami“, skelbia nepriklausomas kanalas „Dožd“... rašoma laikraštyje „Vedomosti“, kad nepaneigiamai įrodo, kad 20122016 metais eidami karinę tarnybą žuvo 3 035 rusų kariai. "Sovietų armijos realybė: seniai vertė salagas prievartauti kiaules" Ištrauka iš knygos „Sovietų armijoje“ 3w delfi.lt/news/ringas/lit/sovietu-armijos-realybe-seniai-verte-salagas- prievartauti-kiaules.d?id=63259098 drebėjo 2013-11-16 12:02 visos motinos prieš išeinant sūnums į armiją. Juk jau sovietizmo pabaigoje lietuvius siuntė masiškai į Afganistaną. Kas galėjo, tas išpirkinėjo vaikus nuo tos prakeiktos armijos. Grįžo pažįstamas sportininkas cinkuotame karste(neaišku ar ten nors kiek jo buvo likę).Kita pažįstama motina atsisakė leisti antrą sūnų į armiją, nes pirmą Sibire uždaužė negyvai. Taigi, nereikia gražinti, kad ten vaikinai sutvirtėdavo ir dar pinigų užsidirbdavo. Greičiausiai jie ,,įsirašydavo'' į tas šnipelių gretas už pinigus. jo 2013-11-16 13:35 Mano kaimynas pusiaurusas su dideliu noru ejo tarnaut, sake man nebus sunku, nes as sportuoju, as neislepes kaip jus, saipesi is musu kiek jaunesniu kurie abejojo armijos prasme, garsiai idejinio ruso vaikui sakyt kazko pries nedrysom. Buvo gal 1985 metai, tarnavo latvijoj po blatu. Gryzes apie armija nesnekejo isvis, ir siaip pasidare labai keistas, susilietuvino pavarde, pradejo sneket tik lietuviskai ir vede lietuve. Tiesa greit issiskyre ir iki siol gyvena vienas pas tevus, ir su tevu visiskai nebendrauja nuo to laiko. DMB82 2013-11-16 13:16 Atsimininimai apie CA prieštaringi. Sulaužytas žandikaulis ir vis išlendantys prisiminimai apie tai kaip yra saldu kai mėgini nepasiduoti tai sumautai pusiau kalėjimo tvarkai. Tikrai neskalbiau senių apatinių ir kojinių. Naktį budėjau be peilio, seniai bijojo, kad nepripjaučiau, nes buvo paaiškinta, kad nenusileisiu. Keisčiausias pojūtis tai savo "šaukimo" kareivių nepritarimas tokiam elgesiui. Motyvas, kad reikia klausyti senių, nes mes irgi norime tokiais būti. Manęs tokie norai nežavėjo, man buvo įdomi pati tarnyba, tocėl manau, kad kitus tai erzino. Tiesa, ta patirtis praverčia net dabar, dirrbant laisvoje Lietuvoje. Tokie recidyvai būna, kad net stebiesi, žmogus neturėjo nieko bendro su anais laikais, o elgesys, tobula anų metų senio kopija. Dėl patirties kitų šaliųnarmijose. Ten viskas žiauriau. Ten yra atranka prieš tarnybą ir galimybė iš jos būti nurašytam dėl netikimo. CA to nebuvo ir jeigu papuldavai į kokį mėšliną dalinį, visaip galėjo baigtis. CENZURUOJAMA ten netruko 2013-11-16 11:24 Teko tarnaut Novgorode ,ypac istrigo vienas isprotejes rusu karininkas ,kuris buvo Suvorovo mokykla buvo baiges,taj jam nuo tu mokslu karisku visai stogas buvo nuvaziaves ,kiekviena diena gasdindavosi ,kad tuoj ,tuoj juos Amerika ir Vakarai uzpuls ,ir kaip jis kovos, visi juokesi is to beprocio net patys rusu kareiveliai tarnaves 2013-11-16 11:02 tarnavau kazakstane 1979m buvom pirmi 30 Lietuviu. visi kiti turkmenai, azerbaidzianieciai ir gruzinai. Ziaurus prisiminimai... Pirma diena kaip ir cia raso likom be drabuziu ir be batu. Uz pasiskundima ir teisybes ieskojima ziauriai sumusdavo, man asmeniskai butent gruzinai isdauze dantis. Kita lietuvi kuris buvo stipresnis ir dejo atgal, pasmeige nakti mieganti su zirklemis. Atvaziavo gruzino tevas ir nupirko kombatui dovanu ziguli ir tas gruzinas tipo tarnavo toliau, buvo paskirtas katelsciku katilineje. Kiti gruzinai buvo paskirti sandeliuose ir valgyklose. Nei vienas ju nieko sunkaus niekada nedirbo. Prisimenu, kai ant stalo 10-ciai zmoniu katile budavo 1 samtis koses. Gyvenom visi beveik badu. Siuntinius visus atimdavo ir iskratydavo, jokio maisto niekada siuntiniuose negaudavom. Vokdavom duona ir viska kas buvo imanoma pavogti valgomo. Stepeje tiesdavome melioracijos kanalus. Pagal trevoga naktimis su zil133 vezdavo visus rinkti nukritusiu raketu gabalu paleistu is Baikonuro. Bent keli Lietuviai bego iki gelezinkelio ir ten krovininiais vagonais dasigaudavo kazkur iki saratovo o is ten netgi pasiekdavo namus, bet po kurio laiko net jau Lietuvoje budavo surasti ir nuteisti disbato. Suzinodavom vis ko keliu men. Is tos armijos gryzau beveik invalidas. Su siaubu prisimenu tuos laikus... 1988 studentas 2013-11-16 11:04 Įstojau į VU 1988. Mūsų į rusišką armiją nebeėmė, bet tų, kurie buvo paimti, dar nepaleido. Pradėjo paleidinėti, kai mes buvome antrajame kurse. Tada grįžo visi - ir metus atitarnavę, ir du. Na, ir prasidėjo pasakojimai.... Mes tiems vyresniesiems nieko nesakydavome, žinoma, nes jie nebuvo mūsų priešai. Bet neįsivaizduojate, kaip mums įgrysdavo klausytis jų "nuotykių" ir "žygdarbių".. Vemt versdavo nuo tų visų dalykų. Mes jau viską žinojome atmintinai, nes buvo papasakoję gal po 30 kartų. Bet vėl ir vėl kartodavo ir kartodavo.... Jeigu darydavome baliuką (o studentaudami darydavome dažnai), tai žinojome, kas vyks, jeigu dalyvaus tie po armijos: visą vakarą jie pasakos savo žygdarbius, o prisilakę pradės vaizduoti didvyrius ir daužyti viską. Jie buvo tikrai neblogi vyrai, gal tik smarkiai pačiuožusia psichika visi ir keistokomis vertybėmis. Kažkodėl tai be galo didžiavosi tuo, kad juos armijoje duchino ir visaip žemino. Labai garbino viską kas rusiška ir labiausiai - rusiškas "vertybes", tai yra visas tas zekiškas poniatijas: pažeminimus, tingėjimą, sukčiavimą. Dar tas poniatijų sureikšminimas. Sugebėdavo klaikiausiai įsižeisti visiškai dėl smulkmenos, kuri jų supratimu neatitikdavo kažkokių kalėjimo taisyklių. Sakykim, pasiskolinį žiebtuvėlį prisidegti cigaretę ir užsimiršęs (balius vistik) panaudoję pasidedi prie savęs. Siaubas, kaip įsižeisdavo! Rėkdavo "na miesto!" ar kažką panašaus, tapdavai jo priešu visam vakarui. Arba jeigu išgerdavai be eilės. Tai jau viskas. Tapdavai nurašytu ir pasmerktu visam mėnesiui turbūt. Taigi šitokią vertybę be eilės panaudojai! Nors aiškiai matėsi, kad nei žiebtuvėlis, nei tas stikliukas jiems nėra didelė vertybė. Avtaritietas, poniatijos, kalėjimo kameros tvarka jiems buvo vertybė. O dar tiksliau - jų pačių įvaizdis. Iškreiptos psichikos susireikšminusio nabago įvaizdis. Peace, jeigu ką. Nenoriu nieko įžeisti. Kartoju, jie buvo tikrai geri mūsų draugai ir tikrai geri vyrai. Žinoma, niekuo ne geresni už kitus, netarnavusius. Suvalkietis 2013-11-16 16:53 Tarnavau Vitebsko sritį Zaslonove tankų divizija. Begalinė betvarkė , salagų smaugimas per naktis buvo dažnas ir įprastas reiškinys. Jau pirmą dieną po karantino mums šešiems pripylė pilną koridorių vandens ir iki ryto turėjom semti ir valyti su skudurėliais , bet čia buvo tik švelni pradžia palyginus su tuo kas laukė priekyje. Jaunų nesmaugė tik grįžę iš disbato , keli lietuvaičiai iš Kauno ir dar vienas uzbekas imtynininkas, Gruzinai niekad nekišo nagų prie jaunūjų , bet ukrainiečiai , kazachai , uzbekai taip įsijausdavo , kad kol netyška kraujas sustoti negali. Kuo didesni skystablauzdžiai, tuo daugiau reiškėsi , karantinas gerai paruošė fiziškai , tai spyris kerzavu į pilvą buvo tik juokas , bet jei buvai lengvas, tai tave spadė kaip kamuolį, šitas malonumas daugiausiai atitekdavo ukrainiečiui Taranovui , nes jis buvo kūdas , tai jį nuspirdavo , bet kuris panorėjęs parodyti savo galingumą. Jei gaudavo samagono, tai smaginimasis prasidėdavo leidžiant jaunuosius per vidurį eilute , o seniai iš dviejų pusių sustoję kaldavo kas kaip sugeba.Man pasisekė nes reikėjo vairuotojo pulko vadui ir po mėnesio baigėsi vagai .Dažnai sutikdavau savo buvusius salagas, iš jų vienas išprotėjo , kitas parodė peiliu suraižytą pilvą per vieną iš naktinių pasismaginimų.Nors tarnavau nesunkiai , bet šlykštesnio gyvenimo etapo , nesu turėjęs , tai tikrai prarasti metai, visomis prasmėmis , naudos tik tiek , kad dabar gyvenime man nieko nėra biauraus ar sunkaus , joks darbas negasdina, žiūrėdamas į dabartinį mamyčių išlepintą jaunimą , kartais kyla tokia nuodėminga mintis , kad jiems nors viena salagiška naktis pulke , gal tada įvertintų tai ką turi šią dieną . DMB 82 2013-11-16 14:13 Kai mes jau buvome "seni" kareiviai į mūsų divizioną atvyko tarnauti apie 20 kareivių kurie buvo baigę aukštasias mokyklas žinoma gerokai vyresni už mus ir labai vieningi. Galvojome kaip juos paversti salagomis nesukeliant triukšmo. Klausimas išsisprendė netikėtai.Vieną vakarą kažkodėl piktas diviziono vadas užsipuolė naujokus:- Jūs ką čia raštingus vaidinat ? Kai šitie jaunuoliai (rodydamas į mus ) tėvynę gynė jūs mokėtės, mergas dulkinot, degtinę gėrėt marš visi į išvietę...Tokiu būdu gautas "palaiminimas" iš viršaus buvo sėkmingai įgyvendintas, nes salagos laiptelio peršokti neįmanoma vvvv 2013-11-16 13:43 O va jei būtum sėdėjęs kalėjime, tai būtum dar labiau sustiprėjęs, išmokęs dar geresnės disciplinos. Juk tu "stiprus ir normalus vyrukas" , išgyventum, ne taip, kaip tie slabakai očkarikai moksliukai, kuriuos armijoje būsimi fermų darbininkai vienintelį kartą gyvenime turėjo galimybę dubasinti. Ir rimčiau: žvėrių pasaulyje išgyvena tas, kas stipresnis. Bet civilizuotų žmonių pasaulyje daugiau šansų išgyventi turi tas, kas gabesnis, protingesnis, iniciatyvesnis, labiau išsilavinęs. Aš atitarnavau du metus toje idiotizmo mokykloje. Du metai laisvės atėmimo, išbraukti iš gyvenimo, nedavę absoliučiai nieko. Per tiek laiko netgi smegenys atrofuojasi, negaudamos darbo - vėliau reikėjo labai pasispausti, kad jos vėl įsijungtų ir pajėgtų atlaikyti matematikos studijas. erty 2013-11-16 18:41 Didžiausias nepriklausomybės pasiekimas, kad neliko tos idiotiškos armijos, kuri šitiek jaunų žmonių suluošindavo. Pradedant Sakalausku ir baigiant visokiomis siemeškomis, apie kurias niekas niekada nerašė. Niekas niekada nesuskaičiuos, kiek motinų nuo tos armijos pražilo, kiek sveikatą prarado, kiek mirė. Niekas niekada. Tik geraokai daužtam diedui gali pasirodyti, kad armija vyriškumo mokykla. Būti duchinamam ir pačiam kitus žeminti - didelės mokyklos nereikia. Tam, kas galvoje turėjo proto, ta vyriškumo mokykla atrodė kaip kalėjimas. Bet buvo tokie laikai, taip buvo į galvą įdubasinta, tai visi grįžę iš TA labai džiaugdavosi, kad buvo gera. Keista, kai dabar dalį tų, praėjusių vyriškumo mokyklą ir mokėjusių žeminti kitus, matau griovyje gulinčius su išmyžtu klynu. Laimingi tie, kuriem neteko patirti to siaubo. > gavusi šią informaciją pataisos namų administracija iš „bachūrų“ > valdybos į kitą sektorių pervežė nuskriaustuosius „gaidžius“ (ne visi > jie yra „naujokai“), taip pat pašalino karantino patalpose nelegaliai > dirbantį „vierchų bugorą“, kuris jiems parūpindavo vergų. > > > > > garbinga NATO ir ES CTPAHA