On Mon, 30 Jul 2018 17:44:22 +0000, staU wrote: > Iškilus Radvilų giminės atstovas, kaip ir dalis to meto Prancūzijos > aristokratų, turėjo karaliaus privilegijas, pavyzdžiui, po medžioklės > sušalusias kojas pasišildyti valstiečio viduriuose arba nuobodulį > išvaikyti nušaunant stogdengį, dirbantį ant stogo > > > ka ziurkes? atstatete valdovu rumus? xdd "Vodkos imperija: vadai gerdavo kol apsivemdavo, prie stiklelio sprendėsi paprastų žmonių likimai" delfi.lt/news/ringas/abroad/vodkos-imperija-vadai-gerdavo-kol-apsivemdavo- prie-stiklelio-sprendesi-paprastu-zmoniu-likimai.d?id=71262832 Apkaušęs Ribbentropas nusvirduliavo prie Stalino ir pareiškė negalįs „atsižavėti rusų gerklėmis kur kas stipresnėmis už mūsų, vokiečių“. Didysis diktatorius nusijuokė. Pasivedęs nacių ministrą į šalį, Stalinas prisipažino, kad jam į stiklelį pilamas tik lengvas Krymo vynas, tokios pat spalvos kaip „pragariška degtinė“, kurią jis vertė gerti visus kitus. Nikita Chruščiovas, turėdamas tik keturių klasių oficialų išsilavinimą, buvęs valstietis kažkaip iškilo į Sovietų Sąjungos valdžios viršūnę. Tą vakarą išvengė Stalino rūstybės, bet jam ne visada taip pasisekdavo. Per kitus pobūvius Stalinas iškratydavo savo degančią pypkę, daužydamas ją į pliką Chruščiovo pakaušį ir versdavo apkūnų, senstantį buvusį valstietį, tapusį dvaro juokdariu, stiklinėmis gerti degtinę, o paskui atsitūpus šokti gapaką, tradicinį ukrainiečių liaudies šokį, nors jam nepakeliamai skaudėjo kojas. Retkarčiais KGB vadovas Berija prisegdavo Chruščiovui prie švarko nugaros pasityčiojamą užrašą, kurio jis nepastebėdavo, kol kompanija pratrūkdavo pašėlusiai juoktis. Kiti padėdavo Nikitai ant kėdės pernokusių pomidorų, kad jis ant jų atsisėstų. Pasak vieno Stalino biografo, „versti savo tvirtus bendražygius prarasti savikontrolę jam buvo sportas ir viešpatavimo priemonė“. Tvirčiausias iš jų visų buvo Stalino budelis Lavrentijus Berija sadistiškas slaptosios policijos vadovas, garsėjęs tuo, kad Maskvos gatvėmis važinėdamas juodu limuzinu išsirinkdavo moteris (kaip teigiama, jų buvo daugiau kaip du šimtai), atsiveždavo į savo butą, nugirdydavo ir išžagindavo. .... Net XX a. pabaigoje, kai alkoholis daugumoje Europos valstybių buvo tik šalutinis biudžeto pajamų šaltinis, Sovietų Rusija vis dar uždirbdavo iš degtinės 170 mlrd. rublių daugiau negu ketvirtį visų sovietų valstybės pajamų. "Sovietų generolai karo korespondento akimis: beturčiai, kuriuos iškėlė revoliucija" delfi.lt/news/ringas/lit/sovietu-generolai-karo-korespondento-akimis- beturciai-kuriuos-iskele-revoliucija.d?id=76441127 Karjeros pradžioje jam teko mokyti sovietų generolus istorijos, matyti menką jų išprusimą ir kultūros lygį, rašyti bei publikuoti rišlaus sakinio neįstengiančių suregzti Raudonosios armijos „oratorių“ kalbas, bendrauti su jais neformalioje aplinkoje. .... Generolai buvo susėdę prie dviejų didelių stalų ir tarsi lenktyniavo, kuris atsidrėbs atsainiausia poza. Mažas juodaūsis kombrigas (generolas majoras) visiškai apskritu veidu sėdėjo priešais mane arčiau už kitus. Jo galva buvo pražilusi, tad reikėjo manyti, kad ūsų juodumą pavyko išgauti pas kirpėją. Permetęs per krėslo porankį trumpas mėlynomis kelnėmis aptemptas kojas, sukištas į blizgančius batus, ir tyliai skimbčiodamas pentinais, jis įbedė į mane pajuoka žibančias akis. Greta tūnojo storulis nuolaidžiais pečiais. Šio veidas atrodė tarsi amžiams vėjo nugairintas ir panašus į buroką, o akys, kai nukreipė į mane, mažytės ir užgriuvusios taukais. Jis lenktiniu peiliuku kruopščiai raižė stalo paviršiuje savo inicialus. Prie stalo atokiausio kampo prakaulus generolas, atvirtęs ant krėslo atlošo, švilpavo karinį maršą ir kartu mieguistomis akimis apžiūrinėjo mane. Ne jų kaltė, kad jie neįgijo deramo išsimokslinimo. Šie beturčių vaikai ir patys būtų nugyvenę beturčių gyvenimą, jei nebūtų į paviršių jų iškėlusi revoliucija. - Apsakyme „Miestas ant kalno“ iš rinkinio „Kolymos sąsiuviniai“ Varlamas Šalamovas aprašo kaip vadinamieji blatnieji (užkietėję kriminaliniai nusikaltėliai) už kūniškus malonumus išbadėjusioms moterims mokėdavo duona. Bet kaip mokėdavo?! „Honoraru“ būdavo toks duonos kiekis, kokį moteris pajėgdavo suvalgyti, kol plačios širdies maitintojas naudodavosi jos kūnu. „Aš tą duoną pasakojo autoriui vienas iš blatnųjų iš anksto užšaldau sniege ir kišu jai į burną įšalusios daug nesuvalgys... Einu atgal ir duonos davinys sveikas.“ Ne mažiau pritrenkiantis ir kitas epizodas, aprašytas Levo Razgono knygoje „Neišgalvota“. Kartą autorius, jau išlaisvintas iš lagerio, bet paliktas dirbti jame sanitaru, taigi jau spėjęs pamiršti badmetį, neturėjo apetito, tačiau grąžinti savo davinį į virtuvę laikė firmine kvailyste. Pamatęs lagerio kiemą šluojančią jauną merginą, dar visai mergytę, L. Razgonas pakvietė ją valgyti. Ji lėtai ir mėgaudamasi kiekvienu šaukštu valgė kalėjimo viralą, o baigusi pasisuko į geradėją abejingu veidu. „Man atsigulti ar kaip?“- paklausė ji. Kai kalbos dovaną praradęs ir nieko nesuprasdamas, L. Razgonas pažiūrėjo į mergaitę, ši pasakė: „Manęs be šito nemaitina...“ Išbadėjusiam žmogui, kuriam elementarus orumas yra neleistina prabanga, beprotiškai skani yra tiek šleikšti duona perpus su pjuvenomis, tiek skysta kalėjimo balanda. "Raudonarmiečių aukos - nupjautomis krūtimis ir išdurtomis akimis" delfi.lt/news/ringas/lit/raudonarmieciu-aukos-nupjautomis-krutimis-ir- isdurtomis-akimis.d?id=75898137# Nuo masinės girtų „išvaduotojų“ barbarybės krūpčiojo visa Rytų Europa. Be atskirų lavonų, išbarstytų po visą kurortinę gyvenvietę, buvo aptikta keletas didelių žemės iškilimų. Pavyko nustatyti, kad didelė dalis šių nužudytųjų buvo ne vokiečiai, o ukrainiečiai pabėgėliai, kurių prie Metgetų būta apie 25 000, taip pat vadinamosios Ukrainos „darbo tarnybos“ nariai, prievarta mobilizuoti (ir su kuriais vokiečiai nekaip elgėsi), o dabar, kaip ir daugelis jų tėvynainių kitose vietose, tapo sovietų keršto aktų aukomis. Šiauriau Metgetų, kaip pranešė kapitonas Zomeris, palei kelią iki pat Pavajų (Powanien, dab. Čerepanovas) visur gulėjo civilių gyventojų lavonai arba nužudyti šūviais į galvą, arba durtuvų ar buožių smūgiais. .... Pavelas Zolotovas prisimena, kaip prieš metus užimtame Žytomyre penketas minosvaidžių pulko karininkų užsuko į svečius pas vietos damas pailsėti, išgerti alučio, paklausinėti apie „kančias fašistiniame junge“: Tikriausiai visos merginos bijojo pasirodyti vokiečiams. Ne, vokiečiai nepuldavo prie merginų, atvirkščiai, mūsų merginos puldavo prie vokiečių. Na jau! Karininkų klube dažnai vykdavo puotos ir merginų priešais klubą susirinkdavo tiek, kad kareiviai jas vydavo šalin. Kiekviena stengėsi patekti į klubą, bet jie mažai ką kviesdavo. O gyventi su mūsų merginomis jiems buvo griežtai draudžiama ir jie bijojo su jomis prasidėti. O jei kuriai merginai pavykdavo slapta gyventi su kokiu karininku, tad jai visos pavydėjo ir ji elgėsi kaip karalienė: taip mylėti ir gerbti kaip vokiečiai mūsų vyrai nemoka. Vadinasi, jokios prievartos prieš moteris nebuvo? Na, ir pats pagalvokite, kam prievartauti, kai pačios dešimtimis prašosi. O dėl badavimo produktų trūko, bet kad kas badautų, nežinau, aplink mus nieko panašiai nebuvo. Visa tai taip neatitiko mūsų propagandos ir taip prieštaravo mūsų tikrovei, kad mano galvą paveikė kaip kaušas šalto vandens pagirioms. Mūsiškėje neokupuotoje teritorijoje žmonės visur badavo, visi vaikščiojo pageltę, išsekę, milijonai mirė badu, o čia apie badavimą ir negirdėta. Yra apie ką pamąstyti.“ Toks „antisovietinis“ apmąstymas vyresniajam leitenantui kainavo aštuonerius metus laisvės atėmimo. "Kanibalų sala: kaip vienoje siaubingiausių Stalino kalinių stovyklų žuvo beveik 5 tūkst. žmonių" delfi.lt/news/daily/world/kanibalu-sala-kaip-vienoje-siaubingiausiu- stalino-kaliniu-stovyklu-zuvo-beveik-5-tukst-zmoniu.d?id=78567211# Slaptosios milicijos vadovas Genrichas Jagoda ir Gulago sistemos vadovas Matvėjus Bermanas sugalvojo brutalų socialinės inžinerijos projektą, kurio tikslas buvo mažiausiai 2 mln. žmonių apgyvendinti atokiose Sibiro ir sovietinio Kazachstano platybėse. Anot jų idėjos, „naujakuriai“ milijonus hektarų žemės turėjo paversti dirbama žeme ir per dvejus metus sukurti savarankiškai gyvenančias bendruomenes. Iš dalies šiuo planu buvo siekiama pridengti badą Ukrainoje ir kitose šalies dalyse. „Kartą iš Mirties salos į mūsų namus buvo atgabenta viena moteris, - 1989 metais pasakojo šiauriniame Obės krante įsikūrusio Nazino kaimo gyventoja Feofila Bylina. Ji turėjo būti išvežta į kitą stovyklą... Moteris pas mus turėjo pernakvoti, ir aš pamačiau, kad jai buvo nupjaustytos blauzdos. Aš jos paklausiau apie tai ir ji atsakė: „Jie man tai padarė Mirties saloje. Nupjaustė blauzdas ir jas išvirė“. Jai buvo nupjauti visi blauzdų raumenys. Dėl to jai šąlo kojos ir moteris vyniojo jas skarmalais. Tačiau ji galėjo pati vaikščioti. Ji atrodė kaip senutė, nors jai tebuvo per 40 metų“. Sovietų dokumentuose, kurie saugomi Gulago muziejuje Tomske, užfiksuotos kai kurių nusikaltėlių, patekusių į Nazino salą, apklausos. Vienas buvo paklaustas, ar valgė „žmogaus mėsą“. „Ne, tai netiesa, - atsakė jis. Valgiau tik kepenis ir širdis“. Paprašytas papasakoti smulkiau, jis atsakė: „Buvo labai paprasta. Tai tarsi šašlykas. Iš karklo šakų pasidarėme iešmus, supjaustėme organus gabaliukais, suvėrėme ant iešmų ir pasikepėme virš ugnies“. „Rinkausi tuos, kurie dar būdavo gyvi, bet jau arti mirties, - pridūrė jis. Buvo akivaizdu, kad jie netrukus mirs po dienos ar dviejų jie bus nebegyvi. Taigi jiems mirti tokiu būdu buvo lengviau. Dabar. Greitai. Nesikankinant dar dvi ar tris dienas“. Kiti pasakojo apie moteris, kurios būdavo pririšamos prie medžių. Vyrai nupjaudavo joms krūtis, blauzdas ir kitas kūno dalis. .... V. Veličkos ataskaita Maskvoje sukėlė tikrą sensaciją. Pats V. Velička buvo atleistas iš pareigų partijoje. Vėliau jis tapo žurnalistu ir Antrojo pasaulinio karo metais sulaukė šlovės kaip karo korespondentas, lydėjęs Raudonąją armiją iki pat Berlyno. Po karo jis parašė kelias knygas, kuriose liaupsino sovietų vyriausybės bandymus keisti Sibirą. Tačiau apie Kanibalų salą jis daugiau niekada neužsiminė. Pokaryje zmoniu naikinimo mastas sumazejo, nes mazai liko ka naikinti "Vaizdai iš Sibiro: ekskavatoriaus perskrostas karstas ir ant kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai" 3w delfi.lt/news/daily/lithuania/vaizdai-is-sibiro-ekskavatoriaus- perskrostas-karstas-ir-ant-kaliniu-kaulu-statomi-gyvenamieji-namai.d? id=61601577 - Didžiausią gėdą daro oficialios delegacijos ir įvairios grupės, kurios važiuoja palėbauti į Sibirą. Ten gyvenantys lietuviai negali suprasti, kam reikia važiuoti kokiai dešimčiai žmonių, kai klausimą gali išspręsti vienas arba du, trys atstovai. Vietinių bendruomenių nariai ir vadovai turi gerai paplušėti tokių „vizitų“ metu. Jie visada su nerimu laukia tokių „svečių“, nes turi daug rūpesčių juos priimdami... "Raudonosios armijos karių elgesys paskutinėmis karo dienomis: to pamiršti neįmanoma" delfi.lt/news/daily/lithuania/raudonosios-armijos-kariu-elgesys- paskutinemis-karo-dienomis-to-pamirsti-neimanoma.d?id=73938304# į priekį žengiantys sovietų kariai išprievartavo didžiulį skaičių koncentracijos stovyklose įkalintų Rusijos ir Lenkijos moterų. „Šis faktas visiškai paneigė mintį, kad prievartavimą kariai laikė keršto prieš vokiečius metodu, kalbėjo A. Beevoras. Pakeliui į Berlyną moterimis rusų kariai naudojosi kaip gyvu grobiu. Jie manė, kad būdami Europos išvaduotojais gali daryti, ką nori. Ši mintis tiesiog nupurto, nes imi suvokti, kad civilizacijos pažanga tėra paviršinė, kad jos fasadą galima labai greitai nugriauti.“ Kai Jugoslavijos komunistas Milovanas Djilasas J. Stalinui paprieštaravo, šis tik nusistebėjo: „Ir kaip galima nesuprasti, jei tūkstančius kilometrų per ugnį, kraują ir mirtį pražygiavęs kareivis nori pasismaginti su moterimi?“ - Cia galite pasiziureti dokumentu kopijas kaip mirties stovyklos buvo pervezamos i Rusija. O Lenkijos mirties stovykla Osvencime buvo draugiskai palikta Lenkijai toliau Lenkijos tautines problemas spresti. obozrevatel.com/blogs/09123-nemetskie-lagerya-razbirali-i-ispolzovali-v- sisteme-gulag--dokument.htm PS Kokiais 1970 metais, mums vaikams, pasakojo toks Kuprenas, grizes is Lenkijos mirties stovyklu, kad vokieciai buvo pasitrauke ir kaliniai isbadejo ilgam palikti be maisto. Is stovyklos jie bijojo pasitraukti, nes juos butu iszude lenkai, kuriu laukuose jie dirbdavo. Uzejus rusams buvo tycia privirta kalnai mesos ir jos prisivalge kaliniai cia pat mirdavo. Todel as labiau tikiu, kad nufotografuoti kalnai lavonu yra politruku darbo rezultatas ir tik po fotosesijos palaidoti. lol:))),, 2010 05 02 17:20 Mano folkssturmo burys gavo isakyma judeti i Nemmersdorfa, isvalyti vietove ir ivesti tvarka. Jau prie Nemmersdorfo mes aptikdavome apverstus vezimus ir ismetyta pabegeliu bagaza. Paciame Nemersdorfe mes pamateme istisa vilkstine, sutraiskyta tanku. Tai, kas is jos liko metesi kelkrastyje. Bagazas buvo isvogtas, isplestas, sumindziotas ir sunaikintasCiviliu gyventoju mes neaptikom. Kaimo pakrastyje, nuo Zodeneno puses, prie namu, desiniau nuo uzeigos "Baltoji taure(bokalas, kvorta)", stovejo vezimas, ant kurio buvo nukryziuotos keturios nuogos moterys. Ju rankos buvo prikaltos vinimis. Uz aikstes su paminklu nezinomam kariui, greta su didele uzeiga "Raudonoji taure(bokalas, kvorta)" yra klojimas. Prie kiekvienos vartu staktos buvo prikalta po nuoga moteri. Namuose mes aptikome is viso 72 moteris su vaikais ir viena sena vyra ( kaip veliau paaiskejo 74 metu). Visi jie buvo mire, beveik visi nuzudyti ziauriais budais, neiskaitant kai kuriu nusautu i pakausi. Tarp zuvusiu buvo ir kudykiai, kuriu kaukoles buvo suskaldytos kietais daiktais. Viename kambaryje mes aptikome 84 metu akla moteri sedejusia fotelyje. Pas ja nebuvo puses galvos, greiciausiai nukirsta kirviu ar kastuvu, is virsaus iki sprando. Mes surinkome lavonus Kaimo kapinese, kur jie liko guleti kol atvyks tarptautine medicinos komisija, apie kurios atvykima mes girdejome. Kunai pragulejo tris dienas, bet komisija taip ir nepasirode. Tuo metu is Insterburgo atvyko med.sesuo, ieskojusi savo tevo. Ji surado savo savo 72 m. motina ir sena nusilpusi 74 metu teva, vieninteli vyra, tarp nuzudytuju. Ji pareiske, kad visi nuzudytieji buvo Nemersdorfo gyventojai. Ketvirta diena kunus palaidojome dviejuose kapuose. Kita diena atvyko komisija ir teko atkasti kapus. Istraukiant kunus teko panaudoti darziniu duris. Komisija istyrus palaikus nustate, kad visos moterys, iskaitant 8-12 metu mergaites ir 84-metu senute buvo isprievartautos. Po apziuros kunai buvo vel palaidoti. Kitais duomenimis 62 aukos. - Buvo sadistiškai nužudytos 72 moterys, o 50 prancūzų karo belaisvių, šio susidorojimo liudininkų, sušaudyti. Tarptautinė gydytojų komisija, čia atvykusi po sėkmingo vokiečių kontrpuolimo, nustatė, kad net 812 metų mergaitės ir 84 metų senutė buvo išprievartautos, pastarajai kareivišku kastuvėliu nukirsta pusė galvos. Ta pati dare ir dar ziauriau dare lenkai. Lenkijoje zudynes, tame tarpe ir zydu, tesesi iki 1949 metu. amazon.de/Tod-sprach-polnisch-polnischer-Grausamkeiten/dp/3887411544 kaina EUR 29,80 Tai knyga, kurioje aprasyti lenku vykdyti ziaurumai nuo 1919-1949 metu.