Tema: Re: Kas yra terorizmas?
Autorius: Audrys
Data: 2018-07-30 19:28:33
pizdec debilumas ...... kazkokia banditu shaika pasiskelbe teisingumo 
vykdytojais ir super asilas dar siulo tai prideti prie konstitucijos .......
pasiekei nauja imbecilumo rekorda.

"Vitas"  wrote in message news:pjn18e$vo3$1@trimpas.omnitel.net...

jo žodžius galima įrėminti kiekvienoje valstybinėje įstaigoje, parašyti
kaip priedą prie konstitucijos bei vaikai mokyklose turėtų padeklamuoti
atmintinai.


>
> Vieno iš paskutinių Lietuvos partizanų paskutinis žodis 1962 m. teisme.
>
> Kai buvo suteiktas paskutinis žodis – vienas paskutinių Lietuvos partizanų 
> Juozas Streikus kalbėjo dvi valandas. Jis kaltino. Nesigynė, nieko 
> nepaneigė, net akivaizdžiai išgalvotų kaltinimų. Į teisėjo klausimą “Už ką 
> žudėte tarybinius piliečius?” - Juozas atsakė:
>
> - Aš nieko nežudžiau. Mes baudėme mirties bausme, remdamiesi mūsų karo 
> lauko įstatymais ir ne tarybinius piliečius baudėme, o išdavikus. Nė vieno 
> nenušovėm, kas netarnavo saugumui, neišdavė partizanų, nežudė jų šeimų, 
> nedegino mūsų namų ir netrėmė į Sibirą savo tėvynainių. Jūs drįstate mus 
> kaltinti? - klausė teisiamasis.- Už ką? Ar tai aš su savo vyrais 
> įsibroviau į Rusijos platybes, gal mes, lietuviai, trėmėme rusus į 
> negyvenamus šiaurės ledynus? Gal mes jus užpuolėme, jūsų namus plėšėme? 
> Tai jūs atėjot į mūsų žemę, užgrobėt mūsų sodybas, pelenais pavertėt 
> daugybę namų, tai jūs šaudėt į mus. Mes tik priešinomės, gynėme savo 
> kraštą, savo laisvę, mes buvome priversti imtis ginklo. O ko jūs 
> tikėjotės? Jūs mus žudysite, o mes privalom tylėti kaip avinėliai? Mes 
> savo rankomis užsidirbam duoną, neatimame jos iš silpnesnių. O kol mes 
> dirbame, nugarų neištiesdami,- jūs gaminate ginklus, grobiate ištisas 
> valstybes, atimate iš žmonių jų sukurtas gėrybes. Taip, jūs mus pavergėt, 
> kurių nespėjote nužudyti ir ištremti į Sibirą, mes likome su broliu 
> paskutinieji... miške. Kiti jau nužudyti, net jų kūnai išniekinti... Ir 
> jūs dar drįstate mus teisti? Kokia teise? Sakykite, kas jums suteikė teisę 
> pasmerkti mirčiai už tai, kad mes gynėme savo namus, tautos papročius? 
> Žinau, susidorosite su manimi, bet sakau jums - Lietuva bus laisva. Mūsų 
> aukos, mūsų kova nebus veltui ir Lenino paveikslai nekabės per amžius ant 
> Lietuvos namų sienų. Ir mūsų trispalvė dar suplevėsuos. Šiandien jūs 
> galingi, ginkluoti, visai lietuvių tautai jau paskelbėt mirties 
> nuosprendį, bet jums niekada nepavyks nužudyti mūsų meilės Lietuvai, mūsų 
> tikėjimo ir vilties išgyventi raudonąjį marą, išlikti gyviems. Mums 
> svetimas prievarta brukamas jūsų bolševizmas, jokia jėga jums nepavyks 
> pavergti lietuvio dvasios. Žmonės kentės, galbūt netgi vykdys jūsų 
> įsakymus, paklus jūsų nurodymams ir tvarkai, tačiau niekada nepriims jūsų 
> ideologijos, liaudis prakeiks jus, į jus niekas nesikreips pagarbiu 
> žodžiu. Galima prievarta paversti visą tautą nebylia darbo jėga, bet ne 
> jūsų jėgoms pavergti mūsų sielas. Jūs žudote mus, tyčiojatės iš visko, kas 
> mums šventa. Mes ginamės, ir toji kova dar nebaigta ir nepasibaigs su 
> paskutiniojo Ažvinčių girios partizano mirtimi. Mes turėjom teisę gintis 
> visomis įmanomomis priemonėmis. Okupuota, pavergta, žudoma tauta visada 
> bus teisi, nesvarbu, kokius gynimosi būdus jai tenka pasirinkti. Jūs 
> drįstate kaltinti mane, kad kovojau ginklu? Matyt, per mažai aš šaudžiau, 
> matyt, per mažai žuvo okupantų svetimose žemėse, jei jūs teisiate tuos, 
> kurie ginasi. Jūsų tiesa pagrįsta melu: net jūsų generolų pažadai - melas. 
> Kiek aš buvau laisvas? Dvejus metus?.. Argi tai buvo laisvė, kai sekamas 
> kiekvienas tavo žingsnis, girdimas kiekvienas žodis? Bet ir per tuos 
> dvejus metus aš stačiau namus, elektros stoteles, o jūs tuo metu žudėte ir 
> tebežudote. Net tuos, kurie jau sudėjo ginklus, net nugalėtus žudote. Kas 
> jūs tokie? Tylit? Neturit ką atsakyti? Tada aš atsakysiu: jus pražudys 
> jūsų pačių melas, jūsų sukurta prievarta, ir ateis diena, kai Lietuva vėl 
> gyvens taip, kaip sugeba ir nori pati. Ateis tokia diena, nors jūs jau 
> nužudėt pusę lietuvių tautos. Tokia tat atneštoji jūsų laisvė... Tokia 
> pati ir jūsų atneštoji moralė: pasižiūrėkit į savo kareivius. Girti 
> plėšikai! Kaip jie elgiasi su nekaltais mūsų žmonėmis? Suskaičiuokite, 
> kiek šeimų, kiek namų jūsų rankomis sunaikinta. Ir jūs dar mėginate mums 
> sąskaitas pateikti! Ateis valanda, kai jus prakeiks visos jūsų pavergtos 
> tautos! Ateis laikas, kai jūs būsite teisiami, kai reikės atsakyti 
> žmonijai ir istorijai už jūsų padarytus nusikaltimus pavergtoms mažoms 
> tautoms. Kur jūs dėsitės su savo ginklais ir tinginyste, kai visas 
> pasaulis pasmerks karus, sunaikins ginklus? AŠ tikiu - bus tokia diena 
> žemėje. Kaip jūs tada pažiūrėsite teisingumui į akis?
> Taip, šiandien jūs mane teisiate, pasmerktas aš... Bet jus ateityje teis 
> visas pasaulis. Su visais jūsų stabais ir komunizmo tvirtovėm. Net žodis 
> komunizmas taps keiksmažodžiu. Gal bus diena, kai ir jūs patys 
> praregėsite, pamatę savo dirvonuojančius laukus ir nužmogėjusius 
> generolus, ir išsigąsite, sukūrę baisią karo mašiną, kuria taip 
> didžiuojatės. Ir jei bent vienas dar būsite gyvas, gal prisiminsite čia 
> išgirstus paskutiniojo Lietuvos partizano žodžius. Todėl dar kartą sakau 
> jums: Lietuva nemirs su mano mirtimi.
> - Aš kovojau garbingai: gulinčio nemuša, kaip sako mūsų liaudies išmintis. 
> Mes tada dar tikėjom, kad ir jūsų kova bus garbingesnė... Gaila, mes 
> skirtingai garbę suprantame. Dabar matau: mums reikėjo kitaip elgtis, 
> visiems sukilti prieš jus, visomis išgalėmis: protu, ištverme, neapykanta 
> ir ginklu. Visiems iki vieno - į miškus, visiems iki vieno negailestingai 
> kovai pasiryžti: arba - arba... Gal nebūtų mūsų kova apjuodinta, gal 
> nebūtų jūsų nurodymu atsiradusios miškuose banditų gaujos, veikusios 
> partizanų vardu. Gal nebūčiau šiandien teisiamas, o mano tauta nebūtų 
> pavergta.
> Mums ne gintis reikėjo, o persekioti jus, šaudyti be jokių garbingos kovos 
> taisyklių, o mes tik gynėmės. Ir kai Lietuva šitą supras - ji bus laisva.
> - Aš neprašau iš okupantų malonės pasigailėti ir nieko pats nesigailiu, 
> gal tik vieno... Mes mokėme savo vaikus tik duoną auginti, medį sodinti, o 
> reikėjo išmokyti taikliau šaudyti, be gailesčio, nes okupantai nė vieno iš 
> mūsų nepasigailėjo. Ir negailės, ir plėš, ir alins mūsų tautą tol, kol ji 
> neišmoks gintis taip, kaip bitės gina savo avilį, kol visi kaip vienas 
> nepasitiks priešo su ginklu rankoje.
> - Neprašau pasigailėjimo - aš gyniau, kas man ir mano Lietuvai buvo ir 
> amžiams liks šventa. O dabar - žudykite, jūs žudyti mokate geriau. Tik 
> neužmirškite - atbus tautoje mūsų pralietas kraujas, pasibels į kiekvieno 
> lietuvio širdį, ir tada pralaimėsite jūs - prievartos ir smurto nešėjai.
> Pralaimėsite, nes nieko gero nepadarėte savo rankomis, savo darbu ir 
> meile, nuo pat savo kruvinos revoliucijos pradžios nieko gero nesukūrėte, 
> tik naikinote. Apiplėštų tautų turtai nepadarys jūsų nei turtingesnių, nei 
> galingesnių.
> Aš niekinu jus. Ir mirdamas visai nesigailiu būtent šitaip nugyvenęs savo 
> trumpą gyvenimą: aš gyniau Tėvynę, aš mylėjau Lietuvą ir mirštu laisvas - 
> šitų jausmų jūs nepajėgsite nužudyti.
>
> * * * * * * * * * * * * * *
>
> Juozapas Streikus-Stumbras (g. 1923 m.) – 1941 m. Birželio sukilimo 
> dalyvis. Nuo 1944 m. liepos mėn. tėvo vadovaujamo Žalgirio būrio 
> partizanas. 1945 m. rugsėjo 28 d. žuvus tėvui tapo Vytauto apygardos Lokio 
> rinktinės Vyties kuopos vado pavaduotoju. 1947 m. rugsėjo mėn. paskirtas 
> šios kuopos, o 1949 m. sausio 7 d. – Džiugo tėvūnijos vadu. Jam sugauti 
> buvo siūlomi dideli pinigai. 1950 m. į kuopą buvo infiltruoti net du 
> agentai, tačiau jų tapatybė buvo atskleista. 1958 m. liepos 22 d. 
> legalizavosi Obelių mstl. kartu su broliu partizanu Izidoriumi-Girėnu ir 
> partizanu Vladu Krasausku-Kukučiu LSSR KGB pirmininkui Kazimierui 
> Liaudžiui garantavus partizanų neliečiamumą. 1961 m. spalio 6 d. suimtas, 
> apkaltintas ginklų laikymu ir negrąžinimu. Nuteistas mirties bausme. 
> Sušaudytas 1962 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje. 1998 m. vasario 10 d. J. 
> Streikui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto 
> apsaugos ministerijos 1999 m. gegužės 13 d. įsakymu jam suteiktas kapitono 
> laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. gegužės 15 d. dekretu 
> apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).