"Pergales" kolukyje arklys nugaisho per pati darbymeti, cia taip apie 1980-us, vasara (cia ta vasara, kai Raselei tevas kojas nupjove su traktorine zholiapjove). Ka darysi, buhaltere i nuostolius nurashe, pirmininkas liepe oda nulupt, vyrai nulupo, o lavona paliko gulet prie kelio. Diena pagulejes saules atokaitoj arklys ishsipute, smirdet pradejo. Reik kazhka daryt, negerai taip. "Latviams parduosim nebrangiai, Uzvaros valgykloj sueis" pasake truputi pagalvojes pirmininkas, nusispjove, sedo i uazika ir nuvaziavo. Ir nuvezhe vyrai ta arkli be bajeriu, kokias 2 savaites valgykla turejo mesos i valias. "logovo" <logovo@dn.in> wrote in message news:or1qu9$nm7$1@trimpas.omnitel.net... > „Keleivinis traukinys į Rygą važiuodavo net iš Klaipėdos. Eidavo traukinys ir į Liepoją. Labai patogu buvo, mes dar traukiniu į Rygą kiaušinius jaunystėj vežėm parduot į turgų. Tas po karo buvo, apie 1958 metus. Būdavo, superku čia, kaime, nuvežu ir parduodu. Po kokius 500 kiaušinių veždavau. Pamenu, trys rubliai – ir esi Rygoje. Kai kas net žąsis, antis, kiaules, karves veždavo traukiniu į Rygos turgų, kol nebuvo parduotuvių. Gerai pirkdavo. Daugybė lietuvių važiuodavo prekiauti į turgų“, – dalijosi prisiminimais Secilija.