Tema: Re: o lenkai kasmet dziaugiasi kad lietuvius zude
Autorius: Vidas Makauskas
Data: 2011-08-05 22:09:41
Superistorikas, 2010 05 02 22:53
AK Lietuvoje (su Gardinu, Lyda, Suvalkais)turėjo apie 20 000 narių. 
Pasiekimai- 4000 nušautų lietuvių civilių, 100 lietuvių policininkų, apie 20 
vokiečių, apie 20 TSRS partizanų ir apie 20 vietinės rinktinės kareivių. 
"Kovingumas" nestebintų, jei ne-inotume, kad 500 tūkst vokiečių 1,5 mln. 
lenkų kareivių 1939 m. išvaikė per 1 dieną, dar 2 sav. surinkinėjo 
belaisvius. Vokiečių nuostoliai- apie 2000 žuvusių ir 8000 sužeistų, lenkų- 
45000 žuvusių. Vilnių, tarp kitko užiminėjo Černiachovskio vadovaujama TSRS 
kariuomenė 10 divizijų, gynė- 3 vokiečių divizijos. AK karius, palaidotus 
Verkiuose(apie 30 vnt.), nušovė TSRS kariai, kai jie rekvizavo maistą iš 
miestiečių. Tai vieninteliai AK nuostoliai"vaduojant" Vilnių. Apie "Ostar 
brama" patys AK sužinojo tik iš BBC.
Lietuvių persekiojimas okupuotoje Vilnijoje aprašytas Mykolo Biržiškos 
knygoje „Vilniaus golgota“. Ją perskaityti vertėtų skeptikams. AK 
nusikaltimai lietuviams ir žmogiškumui išdėstyti dviejų dalių knygoje 
„Armija krajova Lietuvoje“. Ypač vertinga antroji dalis (sud. Kazimieras 
Garšva. Vilnijos draugija. LPKTS. 1999. P. 304). Knygą sudaro moksliniai 
straipsniai ir dokumentai.
Girdėjusiems minėtų istorikų viešus pareiškimus, susidarė įspūdis, kad jie 
nežino, jog Lietuvos valstybinė komisija AK veiklai tirti dar 1993 metais 
paskelbė išvadas, kad „Lenkijos emigracinė vyriausybė ir jai pavaldi Armija 
krajova nepripažino Vilniaus grąžinimo Lietuvai, ruošėsi jį vėl atplėšti nuo 
Lietuvos, t.y. kėsinosi į Lietuvos vientisumą (…). Armijos krajovos 
partizanai Rytų Lietuvoje taip pat padarė nusikaltimų žmogiškumui, įvairiais 
motyvais yra terorizavę ir žudę civilius gyventojus, daugiausia lietuvius“. 
Vadinasi, AK Lietuvoje buvo diversinė organizacija, todėl rūpintis lenkų 
reakcija dėl generolo apdovanojimo nebūtina.
Pristatomos knygos pratarmėje rašoma: „Knygą rengti paskatino 1995 m. 
vasario 18 d. Vilniaus senamiestyje, Mažųjų bernardinų vienuolyno sienoje, 
rastas Armijos krajovos Vilniaus apygardos archyvas. (…)
Archyvas apima svarbiausią AK veiklos laikotarpį – nuo intensyvaus kūrimosi 
1943 m. iki likvidavimo 1944 m. liepos mėn. Dokumentai liudija, jog AK 
palaikė ryšius su naciais ir buvo jų ginkluojama, sekė gyventojus, plėšė 
civilius, žudė aktyvius sąmoningus lietuvius, rengėsi okupuoti visą Lietuvą 
ir t.t.
Archyvo dokumentai rodo, kad vietiniai lenkų politikai visomis priemonėmis 
skatino vietos lenkų neapykantą lietuvybei, lietuviams ir Lietuvai“.

V.Troščenka, 2011 04 13 07:20
Realybėje moksliniai titulai tėra tamsių žmonių valdymo vienas iš 
mechanizmų. Būtent todėl 1994 metais pasirašant sutartį su Lietuvą, lenkai 
gudragalviškai istorinių įvykių vertinimą pasiūlė perduoti „mokslininkams“. 
Kai netoliaregiai Lietuviai sutiko, beliko tik technikos klausimas, kaip 
pamaloninti profesorių titulus nešiojančius Lietuvos istorijos formuotoju 
tam, kad „mokslinės“ išvados atitiktų lenkijos interesus. Užteko poros 
ordinų ir šiokių tokių užstalių, kad garbės spindesio apakinti mužikėliai 
nešiojantys profesoriaus titulus, visai visuomenei pradėtų autoritetingai 
aiškinti, kad jokios Vilniaus okupacijos ne buvo, o buvo „pilietinis karas“. 
Būtent ši mužikiška profesūra įvedė kažkokią makabrišką sąvoką „naujieji 
Lietuviai ir senieji Lietuviai“. Pradėjo aiškinti dėl lenkų kalbos būtinumo 
mūsų valstybėje ir t.t.
Brazauskas latviams pragėrė naftos telkinį, o Nikžentaitis, Truska ir 
Bumblauskas Lenkijai pragėrė Lietuvos istoriją.


"Darius Styra" <DariusStyra@gmail.com> wrote in message 
news:ivjbfq$ui6$1@trimpas.omnitel.net...
> http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-r-savivaldybe-ir-lenku-sajunga-mines-armijos-krajovos-bandyma-paimti-vilniu.d?id=47532557
>