Superistorikas, 2010 05 02 22:53 AK Lietuvoje (su Gardinu, Lyda, Suvalkais)turėjo apie 20 000 narių. Pasiekimai- 4000 nušautų lietuvių civilių, 100 lietuvių policininkų, apie 20 vokiečių, apie 20 TSRS partizanų ir apie 20 vietinės rinktinės kareivių. "Kovingumas" nestebintų, jei ne-inotume, kad 500 tūkst vokiečių 1,5 mln. lenkų kareivių 1939 m. išvaikė per 1 dieną, dar 2 sav. surinkinėjo belaisvius. Vokiečių nuostoliai- apie 2000 žuvusių ir 8000 sužeistų, lenkų- 45000 žuvusių. Vilnių, tarp kitko užiminėjo Černiachovskio vadovaujama TSRS kariuomenė 10 divizijų, gynė- 3 vokiečių divizijos. AK karius, palaidotus Verkiuose(apie 30 vnt.), nušovė TSRS kariai, kai jie rekvizavo maistą iš miestiečių. Tai vieninteliai AK nuostoliai"vaduojant" Vilnių. Apie "Ostar brama" patys AK sužinojo tik iš BBC. Lietuvių persekiojimas okupuotoje Vilnijoje aprašytas Mykolo Biržiškos knygoje „Vilniaus golgota“. Ją perskaityti vertėtų skeptikams. AK nusikaltimai lietuviams ir žmogiškumui išdėstyti dviejų dalių knygoje „Armija krajova Lietuvoje“. Ypač vertinga antroji dalis (sud. Kazimieras Garšva. Vilnijos draugija. LPKTS. 1999. P. 304). Knygą sudaro moksliniai straipsniai ir dokumentai. Girdėjusiems minėtų istorikų viešus pareiškimus, susidarė įspūdis, kad jie nežino, jog Lietuvos valstybinė komisija AK veiklai tirti dar 1993 metais paskelbė išvadas, kad „Lenkijos emigracinė vyriausybė ir jai pavaldi Armija krajova nepripažino Vilniaus grąžinimo Lietuvai, ruošėsi jį vėl atplėšti nuo Lietuvos, t.y. kėsinosi į Lietuvos vientisumą (…). Armijos krajovos partizanai Rytų Lietuvoje taip pat padarė nusikaltimų žmogiškumui, įvairiais motyvais yra terorizavę ir žudę civilius gyventojus, daugiausia lietuvius“. Vadinasi, AK Lietuvoje buvo diversinė organizacija, todėl rūpintis lenkų reakcija dėl generolo apdovanojimo nebūtina. Pristatomos knygos pratarmėje rašoma: „Knygą rengti paskatino 1995 m. vasario 18 d. Vilniaus senamiestyje, Mažųjų bernardinų vienuolyno sienoje, rastas Armijos krajovos Vilniaus apygardos archyvas. (…) Archyvas apima svarbiausią AK veiklos laikotarpį – nuo intensyvaus kūrimosi 1943 m. iki likvidavimo 1944 m. liepos mėn. Dokumentai liudija, jog AK palaikė ryšius su naciais ir buvo jų ginkluojama, sekė gyventojus, plėšė civilius, žudė aktyvius sąmoningus lietuvius, rengėsi okupuoti visą Lietuvą ir t.t. Archyvo dokumentai rodo, kad vietiniai lenkų politikai visomis priemonėmis skatino vietos lenkų neapykantą lietuvybei, lietuviams ir Lietuvai“. V.Troščenka, 2011 04 13 07:20 Realybėje moksliniai titulai tėra tamsių žmonių valdymo vienas iš mechanizmų. Būtent todėl 1994 metais pasirašant sutartį su Lietuvą, lenkai gudragalviškai istorinių įvykių vertinimą pasiūlė perduoti „mokslininkams“. Kai netoliaregiai Lietuviai sutiko, beliko tik technikos klausimas, kaip pamaloninti profesorių titulus nešiojančius Lietuvos istorijos formuotoju tam, kad „mokslinės“ išvados atitiktų lenkijos interesus. Užteko poros ordinų ir šiokių tokių užstalių, kad garbės spindesio apakinti mužikėliai nešiojantys profesoriaus titulus, visai visuomenei pradėtų autoritetingai aiškinti, kad jokios Vilniaus okupacijos ne buvo, o buvo „pilietinis karas“. Būtent ši mužikiška profesūra įvedė kažkokią makabrišką sąvoką „naujieji Lietuviai ir senieji Lietuviai“. Pradėjo aiškinti dėl lenkų kalbos būtinumo mūsų valstybėje ir t.t. Brazauskas latviams pragėrė naftos telkinį, o Nikžentaitis, Truska ir Bumblauskas Lenkijai pragėrė Lietuvos istoriją. "Darius Styra" <DariusStyra@gmail.com> wrote in message news:ivjbfq$ui6$1@trimpas.omnitel.net... > http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-r-savivaldybe-ir-lenku-sajunga-mines-armijos-krajovos-bandyma-paimti-vilniu.d?id=47532557 >