pratrink ta koseliena, nes bbz zn, kieno cia komentarai, kur atsakymai. 
Lietuvoj zydu proc. didelis buvo. Vilniuje buvo ypac. Plungeje po 
holokausto miestelis pasidare tuscias. 
Ar zydai dirbo zeme, ar gyveno kaip zmones ? Ne, tik prekiavo.
Lietuviams tep sau, o vokieciams ziauriai nepatiko. 
Ir prisisabacine lietuviai, kurie ziauresni, tie nauja ordnunga gyne iki 
galo savo. 


Klumpius <vms@centras.lt> ra?e news:qf0281$e47$1@trimpas.omnitel.net:

>> Tai sakai ne didesnis? Skaiciuot moki?
>> 
>> kol ruskiai is naciu isvadavo, pastarieji spejo:
>> 
>> per 3metus nuzudyti-240 tukst!
>>
> Lietuvoje tiek zydu nebuvo. Ir staiga po zudyniu ju prisidaugino
> daugiau, negu buvo
> 
> "Lietuvos ambasadorė: Londone lietuvių yra daugiau nei Klaipėdoje"
> delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-ambasadore-londone-lietuviu-yra-
> daugiau-nei-klaipedoje.d?id=75228310
> Izraelyje lietuvių kilmÄ—s žmonių apie 250 tÅ«kstanÄŲių  tai yra
> Lietuvos žydai. Pagal Ä?statymus jie gali turÄ—ti ir Izraelio, ir
> Lietuvos pilietybes.
> 
> Tiesiog zydai skaiciuoti moka
> 
> "Generolo Vėtros anūkė metė baisius kaltinimus seneliui ir
> Lietuvai: kas slepia tiesÄ…?"
> delfi.lt/news/daily/demaskuok/generolo-vetros-anuke-mete-baisius-
> kaltinimus-seneliui-ir-lietuvai-kas-slepia-tiesa.d?id=78591343
> Lietuvos žydų bendruomenÄ—s pirmininkÄ—s Faina Kukliansky teigimu a€
> žydų varymas Ä? getus ar bet koks kitas a€ izoliavimasa€  arba a€ su
> izoliavimu susijusių reikalų tvarkymasa€  ir yra žydų naikinimasa€
> . 
> 
>> Tuo tarpu ruskiai, per 50 metu 80 tukst nuzudÄ—
>> 
> 
> Zydiskai skaiciuojant buvo sunaikinta 3 milijonai lietuviu
> 
> 
> "Kitos mÄ—nulio pusÄ—sa€  užtemdyta kolchozų pradžios istorija"
> 3w alfa.lt/straipsnis/13972689/
> Kitos.menulio.puses.uztemdyta.kolchozu.pradzios.istorija=2012-03-07_07-
> 00/ Literatūroje lyg tarp kitko tarstelėjama, kad kolchozai buvo
> pusiau baudžiava. Argi? Nesuvokiame savo tėvų, senelių padėties
> tragiŠkumo (iki 1958-1964 m.) gelmės, savo aklumu užgauname juos.
> Mano iŠmanymu, daugeliu požiūrių baudžiavos laikais buvo geriau.
> Tuomet kiekvienas kiemas turėjo atidirbti 5-6 lažo dienas, t. y.
> vyras su dviem jauÄŲiais ar arkliais - 3 d. ir pÄ—sÄŲia moteris - 2-3
> dienas. Be to, per metus prisidėdavo 10-12 d. vadinamųjų gvoltų
> (iŠvežti mėŠlą, Šienauti, kirsti javus), bet už tą darbą
> ponas turÄ—jo atlyginti pinigais. Kiekvienas kolchozninkas turÄ—jo 
> dirbti 6 dienas per savaitę. Lažą baudžiauninkams reikėjo eiti
> už dvaro skirtą žemę. 1900 m. Kauno gubernijoje beveik 78 proc.
> valstieÄŲių turÄ—jo žemÄ—s daugiau nei po 3 deÅ imtines (3,3 ha), iÅ
>  jų 72 proc. - 10 ir daugiau deŠimtinių. Šiuos duomenis apie
> turėtą žemę reiktų maždaug 10 proc. sumažinti, nes apie tiek
> jos prisipirko po baudžiaviniais laikais. Kaip žinoma, kolchozninkai
> buvo gavÄ™ vos po 0,6 ha. Baudžiauninkams Ä?statymais buvo priskirtos
> gamyklos, miŠkas. Kolchozninkai tokių servitutų neturėjo.
> Dvarininkai (tarkim, Romeris) reikalavo, kad kiekvienas valstieÄŲio
> kiemas turÄ—tų ne mažiau kaip 2 darbinius jauÄŲius, 3 arklius, po
> dvi karves, avis ir veislines kiaules. Raudonieji dvarininkai elgÄ—si
> prieÅ ingai: draudÄ— laikyti arklius, leido turÄ—ti vienÄ… karvÄ™
> (kartais ir prieauglÄ?). Ir tai vienai karvei Å erti, ganyti nebuvo
> nei Å ieno, nei ganyklos. 
> 
> Skirtumas tas, kad lietuviai zydams moka kompensacijas ir lietuviai is
> rusu nereikaluja kompensaciju.
> 
>> Duomenys valstybines istaigos, oficialus :
>> http://genocid.lt/centras/lt/147/c/
>> 
> 
>