Be abejo, dėl to ir sakau, kad kartais gal netgi reiktų cenzūros.
Iš esmės ta cenzūra ir yra jau. Tarkime, policijos suvestinės - juk
nediktuoja pastoviai ir garsiai visam pasauliui, kad šį mėn užfiksuoti 35
nužudymo atvejai, tačiau išaiškinta tik 40% anksčiau buvusių nužudymų.
Dėl to ir malonesnės tos laidos, kuriose rodo, kaip triumfuoja tesingumas, o
ne ta publicistika, kur bėgioja su kamerom aplink tvoras, nieko padaryti
negali, ir tik bėdavoja, kad oj oj oj, kokie tie ar anie prisivogę.
Nežiūrint į tai, publicistika kaipo tokia kartais pasiekia ir kitokių
atoveiksmių - viešumas gali daryti įtaką. Bet ne visada padaro. Pamenu prieš
metus ar kelis buvo visa serija informacijos apie Pagėgių karaliukus brolius
kažkokius. Tai įdomu, ar jiems galų gale nubėgo nuo riebių plunksnų viskas,
ar visgi nors truputuką kas nors sugebėjo apkartinti jų saldų gyvenimą?
O cheatinimas užkrečiamas, kaip, be abejo, užkrečiamas ir GERAS elgesys.
Viskas susiveda į viena - kas stipresnis, kas nugalės? Tokiu principu
auklėjami gatviniai neklaužados, jiems tereikia parodyti, kad niekas neatims
to kąsnio, visi dalinasi, draugiški, nereikia kandžiotis ir stengtis visus
apspjauti - ir vaikas ilgainiui susitvarko su agresyvumu.
"Geriečiams" yra blogiau šioje kovoje, nes išlikti geru yra sunkiau, nei
leisti viskam tekėti sava vaga link chaoso.
J.
"Bronco" wrote in message news:k4el3e$l8h$1@trimpas.omnitel.net...
On 2012-10-02 08:49, Jonas Sergejenka wrote:
> Ir tai sukelia net pačiuose sąžiningiausiuose neigiamas emocijas, ir tuo
> pačiu padidina/išplečia jų pačių pirminį cheatinimo laipsnį. ("Jei kitam
> galima - tai kodėl man ne? Aš čia ką, tipo vienas durnius???").
Teoriškai, taip. Idealiomis eksperimento sąlygomis taip ir vyktų, pvz.
pasodinti keli studentai (eksperimentiniai triušiai) ir aplink
auditorijoje vien nusirašinėjantys samdyti aktoriai :) Tada jo, šis
psichologinis efektas suveiktų absoliučiai tiksliai pagal teoriją, o su
TV jau yra sudėtingiau.
Per TV rodo ne tik prisivogusius ir gerai gyvenančius žmogėnus (pagrinde
keli žinomi ir ant visko dėję turčiai), bet ir pastoviai pagaunamus ir
baudžiamus kyšininkus, vagis, banditus ir t.t.. T.y. TV informacija
veikia dvejopai. Kurią linkme labiau, įtariu, išsiaiškinti būtų kebloka
net užsakius išsamius tyrimus.
Manau, be tavo pasiūlyto varianto apie neigiamas emocijas ir padidėjusi
cheatinimo laipsnį pas vienus žmones, kitiems gali kaip tik didesnį
įspūdį palikti info, kai kokie nors gana aukštas pareigas okupavę
valdininkai įkliūna net prisicheatine tokią gyvenimo smulkmeną, kaip
keli išmanieji telefonai, ar paėmę nesuper didelį kyšį ir taip
susigadinę sau ir savo šeimai visą gyvenimą. Todėl, manau, būtų galima
šnekėti tik apie tam tikrų vidinių žmogaus jau susiformavusių nuostatų
sutvirtinimo efektą, kai potencialūs cheatintojai atranda toje TV info
tai, kas juos dar labiau paskatina cheatinti, o kiti atvirkščiai gauna
patvirtinimą, jog cheatinti neverta, nes realiai galima susilaukt bausmės.