Re: Biurokrat pezalai [KEdas @ 2013-12-31 12:05:51]

Tema: Re: Biurokrat pezalai
Autorius: KEdas
Data: 2013-12-31 12:05:51
<html>
  <head>
    <meta content="text/html; charset=windows-1257"
      http-equiv="Content-Type">
  </head>
  <body text="#000000" bgcolor="#FFFFFF">
    <div class="moz-cite-prefix">Tai kaip turiau vertinti t pirmin
      RRT atsakym, kuris, anot tavs, pateiktas juridikai niekine
      forma? Jo nebuvo, tai piktavali suklastotas praneimas?<br>
      Ir kaip vertinti archyv departamente pakabintus PDF ir doc
      dokumentus, kurie taip pat nra ADOC'ai, bet jais siloma naudotis
      kaip paruotomis formomis?<br>
      Gal, vis tik, nepainiokime kam skirtas archyvavimas, ir kas yra
      darbinis susirainjimas? Tai, kad archyvaras neturi sprendimo
      kaip saugoti el. pato laikus  jo, o ne piliei problema. <br>
      Ta problema didija dalimi yra prisiriimo prie Outlook pasekm,
      kuris nemoka el. pato isaugoti kaip elementaraus tekstinio
      dokumento su visais priedais antratmis ir el. paraais.
      Thunderbird ir Outlook Express isaugoti kaip eml moka. inau, nes
      matau kaip Vilniaus savivaldyb nevykusiai bando archyvuoti el.
      susirainjim dokument valdymo sistemoje (prisegta). Natralu,
      kad toks saugojimas niekaip neleidia utikrinti el. laiko
      autentikumo, nes t pat tekst galiu isisti ir kaip Bilas
      Geitsas ar Algirdas Butkeviius. Tol, kol nesimato kokiu el.
      parau laikas pasiraytas.<br>
      <img src="cid:part1.02090808.00030506@[[trinti]]katalogai.net"
        alt=""><br>
      <br>
      Saulius74901 ra:<br>
    </div>
    <blockquote cite="mid:l9u2nn$i94$1@trimpas.omnitel.net" type="cite">Kazkiek
      zinau tas el. parao vingrybes ir inok i esmes jie teiss, nes
      tam kad paraas galt galioti ir bt j manoma kakur naudoti
      ir yra el. parao specifikacija, kuri reliai numato visus el.
      parao naudojimo smulkmenas. Pats statymas to negali numatyti i
      esms ir tam yra j gyvendinantieji teiss aktai.
      <br>
      Niuans yra gerokai gerokai daugiau. Juk neinia kam paskui reiks
      pateikti tok meil (kad ir su pridtu sertifikatu). Tarkim
      pakuriama procedra, priimamas sprendimas, o paskui anas
      skundiamas teismui. Teismas neturt priimti ne adoc aplamai u
      dokument, o spausdinta versija netiks bet kuriuo atveju.
      <br>
      <br>
      Dl paio skundo:
      <br>
      <br>
      I esms norint, kad bt nagrinjamas ginas jis turi kilti tarp
      tavs ir paslaugos teikjo ir institucija turi gauti praym ar
      skund pasirayt galiojaniu el. parau arba vaizd nuskanuoto
      pasirayto doko. Tas ir bus pagrindu pradti procedr. El.
      laikas nebtinai pareigoja pradti praymo ar gino nagrinjimo
      procedr ir gali bti nepriimtas net ir dl netinkamos pateikimo
      formos. Man rods reikt vis tekst dl  paprast doc, tada
      sudaryt adoc pridedant priedus ir siust. Labai svarbu ia bus
      teisingai suformuluot reikalavimus.
      <br>
      <br>
      Ir aplamai kakaip viskas persikelia  gin kita linkme, o ne 
      gin tarp tavs ir DPD.
      <br>
      <br>
      "KEdas" <a class="moz-txt-link-rfc2396E" href="mailto:non@[[trinti]]katalogai.net">&lt;non@[[trinti]]katalogai.net&gt;</a> wrote in message
      <a class="moz-txt-link-freetext" href="news:l9shas$rsf$1@trimpas.omnitel.net">news:l9shas$rsf$1@trimpas.omnitel.net</a>...
      <br>
      <blockquote type="cite">Ir dar vienas juokas: ar a privalau kaip
        nors reaguoti  el. laik, kuris nra nei pasiraytas
        elektroniniu parau, nei jame guli koks nors ADOC'as? Man tai
        tiesiog sufeikinta iukl.
        <br>
        Manau, kad po 2 dien tiesiog apsksiu RRT u nesiteikim
        tinkamai forminti skund ir  j atsakyti. Tai pasidiaugs ADOC
        propaguotojai :)
        <br>
        <br>
        <br>
        KEdas ra:
        <br>
        <blockquote type="cite">Eilin kart bando apsimesti, kad
          pilieiai praymus ir skundus turi pateikti vadovaudamiesi ne
          statymais, o vyriausio archyvaro sakymais.
          <br>
          Kam sksti i nesmon, kad tokie atsikalbinjimai netapt
          norma, o susiformuot normali europietika skund nagrinjimo
          praktika?
          <br>
          <br>
          <br>
        </blockquote>
        <br>
      </blockquote>
    </blockquote>
    <br>
  </body>
</html>