panasu, kad patys nelabai supranta apie ka raso. Pagal ju atsakyma UAB'as 
niekada negales tureti akcininka/direktoriu viename asmenyje.

"-samis-"  wrote in message news:jn2su1$h0m$1@trimpas.omnitel.net...

Ačiū už komentarus. Buvo užklausta ir VDI. bet vistiek aiskaus atsakymo
neturiu...

Jei darbdavys yra juridinis asmuo, tada taip pat negali. Bent jau taip
suprantu pagal VDI komentara:

<...>, informuojame, kad vienintelis bendrovės akcininkas sudaryti darbo
sutarties tarp bendrovės, kaip darbdavio, atstovaujamo to paties fizinio
asmens (vienintelio akcininko) iš vienos pusės ir savęs, kaip darbuotojo iš
kitos pusės, negali. Darbo sutarties sudarymo būtina prielaida – tai dviejų
šalių, darbuotojo ir darbdavio, buvimas. Atitinkamai dviem darbo sutarties
šalims, kaip jau minėta, turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys, o
akcinių bendrovių įstatymo normos dėl bendrovės vadovo paskyrimo yra
imperatyvios – toks vadovas privalo būti paskirtas šio įstatymo nustatyta
tvarka. <...>


Visas atsakymas:

DĖL DARBO SUTARTIES SUDARYMO



Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo
skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir, vadovaudamiesi
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 20
punkto suteikta teise, konsultuoja darbo įstatymų vykdymo klausimais.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 str. įtvirtinta darbo
sutarties sąvoka, pagal kurią, darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio
susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos,
specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas
darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti
darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo
užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose
norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Pažymėtina, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl DK
95 str. nurodytų darbo sutarties sąlygų (DK 99 str. 1 d.). Todėl, jeigu,
išanalizavus konkrečią situaciją, santykiuose tarp darbo subjektų nerandama
bent vieno iš nurodytųjų darbo sutarties požymių, reiškia, kad tarp minėtų
subjektų atsirado kokie nors kiti, bet ne darbo teisiniai santykiai.
Apibendrinant, darbo sutartis (kaip, beje, ir bet kokia kita sutartis) – tai
toks dviejų šalių susitarimas, kuriuo ir viena, ir kita šalis įgyja tam
tikras teises viena kitos atžvilgiu bei prisiima sau tam tikras pareigas
kitos šalies atžvilgiu: vienos šalies pareigai tenka atitinkama kitos šalies
teisė ir atvirkščiai. Reikia pabrėžti, kad, sudarant bet kokią sutartį (ne
tik darbo), dalyvauja ne mažiau kaip dvi skirtingos šalys, taip pat joms
atstovauja mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys, turintys skirtingą
teisinį subjektiškumą. Todėl darytina išvada, kad vienas ir tas pats asmuo
būti tuo pat metu ir viena, ir kita šalimi, negali.

Lygiai tokia pat teisinė situacija susidaro, kai vienas ir tas pats fizinis
asmuo, (šiuo atveju vienintelis UAB akcininkas), tuo pačiu momentu siekia
sukurti darbo teisinius santykius ir tapti darbo sutarties šalimis
(darbdaviu ir darbuotoju) tarpininko pagalba, t.y. pavedant trečiajam
asmeniui sudaryti darbo sutartį. Kadangi atstovas visada veikia ne savo, bet
atstovaujamojo (šiuo atveju – fizinio asmens ir savininko, kaip darbdavio)
vardu – tokioje situacijoje teisinis rezultatas nesikeičia: fizinis asmuo,
įgaliojantis trečiąjį asmenį būti jo kaip tariamai vienos sutarties šalies
atstovu, įgalioja šį atstovą sudaryti sutartį su tariamai kita sutarties
šalimi, kai ta kita sutarties šalis yra tas pats fizinis asmuo, t.y. vėlgi
tas pats fizinis asmuo (šiuo atveju, vienintelis UAB akcininkas sudaro
sutartį pats su savimi). Tokia išvada darytina nepaisant to kas pasirenkamas
atstovu: pavaldus samdomas dirbantis įmonėje darbuotojas arba pašalinis
trečiasis asmuo – atstovas pagal civilinę sutartį, taip pat nepaisant to,
kiek tokių atstovų bus (pvz., kai vienas atstovas pergalioja savo teisę
atstovauti dar kitam asmeniui), etc.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių 2003-12-11 įstatymo Nr.
IX-1889, (toliau – Įstatymas), įsigaliojusio nuo 2004-01-01 (atitaisymas
skelbtas: Žin., 2004, Nr. 33) nuostatomis, bendrovė laikoma įsteigta nuo jos
įregistravimo juridinių asmenų registre. Vienas iš bendrovės įregistravimui
reikalingų elementų – turi būti išrinktas bendrovės vadovas (Įstatymo 11
str.). Įstatymo 37 str. numato, kad bendrovės vadovas – tai vienasmenis
bendrovės valdymo organas, fizinis asmuo, pagal teisės aktus galintis eiti
tokias pareigas. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš
pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį
ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų
taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų
susirinkimas). Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su
bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas
valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos
pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir
stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo).
Išvardintas darbo sutarties šalių sąrašas yra baigtinis, todėl kitokių
galimybių ir/ar kitų subjektų, darbinių teisinių santykių realizavimui
akcinėse bendrovėse, įstatymas nenumato. Pažymėtina, kad kada bendrovės
akcijų savininkas yra vienas ir tas pats asmuo, jis turi visas teises ir
pareigas spręsti dėl aukščiau nurodyto bendrovės valdymo, priimdamas
raštiškus sprendimus.

Atsakydami į Jūsų paklausimą ir apibendrindami aukščiau pateiktas įstatymų
nuostatas, informuojame, kad vienintelis bendrovės akcininkas sudaryti darbo
sutarties tarp bendrovės, kaip darbdavio, atstovaujamo to paties fizinio
asmens (vienintelio akcininko) iš vienos pusės ir savęs, kaip darbuotojo iš
kitos pusės, negali. Darbo sutarties sudarymo būtina prielaida – tai dviejų
šalių, darbuotojo ir darbdavio, buvimas. Atitinkamai dviem darbo sutarties
šalims, kaip jau minėta, turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys, o
akcinių bendrovių įstatymo normos dėl bendrovės vadovo paskyrimo yra
imperatyvios – toks vadovas privalo būti paskirtas šio įstatymo nustatyta
tvarka.

Pažymėtina, kad VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus
specialistų paaiškinimai teismams neprivalomi.







"Nitro" <nitro@centras.nutrink.lt> wrote in message
news:jmuclc$4ok$1@trimpas.omnitel.net...
> cia skirtingi dalykai. Pagal istatyma darbo sutarti pasiraso darbdavys 
> arba jo igaliotas asmuo ir darbuotojas. Asmuo gali buti ir tas pats, bet 
> jis veiks skirtingu subjektu vardu - is vienos puses darbdavio (uab'o, 
> ab'o ar pan), is kitos puses - darbuotojo. Tuo atveju jei darbdavys yra 
> fizinis asmuo - su savim sutarties jis pasirasyti negales nei pats, nei 
> per igaliota asmeni, nes sandoriu su savimi sudaryti negalima.
>
> "Gintas"  wrote in message news:jmu9dl$2mr$1@trimpas.omnitel.net...
>
> Na, su FNTT jau sia situacija prikiso, kaip veikejas pats sau pazyma apie 
> savo patikimuma isdave :)
>
> "Laurynas" <teisininkas12@dzimail.com> wrote in message 
> news:jmomjn$4p8$1@trimpas.omnitel.net...
>> nemanau, kad reikia kažką įgalioti, čia analogiška situacija kai toks
>> direktorius skolina "savo" UAB, ant sutarties abu pasirašo: direktorius 
>> kaip
>> kreditorius ir UAB, atstovaujama direktoriaus, kaip skolininkas, taip ir
>> tavo atveju turėtų būti.
>>
>> "-samis-" <samio@[bespam]freemail.lt> wrote in message
>> news:jmoimr$vte$1@trimpas.omnitel.net...
>>> Sveiki,
>>>
>>> lygtais buvo cia toks jau klausimas, bet archyvuose neberandu:
>>>
>>> kaip teisingai pasirasyti darbo sutarti su direktoriumi, kai ir
>>> direktorius ir vienintelis UAB akcininkas tas pats fizinis asmuo? UAB
>>> veikla dar nevykdoma...
>>>
>>> internete sklinda gandas, kad galima igalioti buhalteri pasirasyti
>>> sutarti, o bet taciau jei jo nera?
>>>
>>
>