UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „AAAAA“







NUŠALINIMO NUO DARBO AKTAS



2009-01-01  Nr. 01-08

Vilnius



                      Aktas surašytas 14:30.

                      Nušalinimo nuo darbo aktą surašė komisija:

                      komisijos pirmininkas – direktorius aaaaa;

                      nariai:             vadybininkė aaaa,

                                           vadybininkė aaa,

                                           vadybininkė aaaaa.



                      Komisija nustatė šiurkštų darbo drausmės pažeidimo 
faktą ir surašė nušalinimo nuo darbo aktą. 200 m. balandžio 10 d. 14:00 val. 
aaaaaaaaaaaaaaaa darbo vietoje buvo nestabilios būsenos. Nuo jo sklido 
alkoholio kvapas, darbuotojas nesugebėjo rišliai kalbėti bei reaguoti į 
pastabas. Darbuotojo darbo vietoje rasti du nepilni 0,7L talpos degtinės 
„Stumbras“ buteliai su alkoholio kvapo skysčiu.

aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa buvo pasiūlyta kreiptis į medicinos įstaigą dėl 
alkoholio kiekio kraujyje nustatymo.

                      Komisija, turinti pakankamai svarių įrodymų, kas 
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaayra apsvaigęs nuo alkoholio, 14.30 nušalina jį nuo 
darbo ir išveda iš įmonės patalpų.













Komisijos pirmininkas          __________________________            aaaaaa

Nariai 
__________________________             aaaaaaaaaaaaa

                                                                             
          __________________________             aaaaaa

                                                                             
          __________________________             aaaaaaaa









"Ramus" <meilo@nera.lt> wrote in message 
news:h2kc37$lp0$1@trimpas.omnitel.net...
> Apie neblaivumą darbe
>
>
>
> Valstybinė darbo inspekcija skelbia, kad kas trečias iš per praėjusius 
> metus žuvusių ar sužalotų darbe darbuotojų buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
>
> Tokia informacija sukrečia ir verčia susimąstyti, ar įmonių atstovai (tai 
> taikoma ir įmonių juristams) padarė viską, kad būtų užkirstas kelias 
> galimai nelaimei. Paminėtina, kad Darbo kodeksas (DK) darbdavius 
> įpareigoja kontroliuoti, ar darbuotojas nedirba neblaivus.
>
> Tai išplaukia iš DK 123 straipsnio, kuriame nurodoma, kad jei darbuotojas 
> pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, 
> darbdavys tą dieną neleidžia jam dirbti. Atkreiptinas dėmesys, kad ši 
> norma suformuluota ne kaip darbdavio teisė, bet kaip pareiga, kurią 
> privalu vykdyti.
>
> Darbdavio teise galima laikyti DK jam suteiktą galimybę darbuotojo 
> pasirodymą neblaiviam darbe prilyginti darbo pareigų pažeidimui, o kartu 
> ir nutraukti darbo santykius su tokiu darbuotoju. Tačiau tiek vykdant DK 
> nustatytą pareigą, tiek naudojantis suteikta teise nutraukti darbo 
> santykius, darbdaviams iškyla bendras klausimas – kada asmuo laikomas 
> neblaiviu, kokiais įrodymais tai turi būti grindžiama?
>
> Darbo pareigų pažeidimo konstatavimo pagrindai
>
> Pagal DK 235 str. 2 d. 8 punktą šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra 
> tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo 
> narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukelia 
> įmonėje vykstantys gamybos procesai. Pažymėtina, tokia šio darbo drausmės 
> pažeidimo formuluotė darbo santykiuose ne naujiena, nes ji artima iki DK 
> galiojusiam Darbo sutarties įstatymo 29 str. 1 d. 9 punkte suformuluotam 
> darbo sutarties nutraukimo pagrindui.
>
> Taigi darbuotojo neblaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių 
> medžiagų darbo metu darbe laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu tik 
> esant sudėtiniam juridiniam faktui, tai yra nustačius šių faktinių 
> aplinkybių visetą:
>
>  a.. darbuotojo neblaivumo faktą;
>  b.. darbuotojo buvimo darbe faktą, tai yra buvimą darbovietėje, darbo 
> vietoje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi būti atlikdamas darbo 
> pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis;
>  c.. buvimo darbo metu faktą, tai reiškia asmens buvimą darbe tuo metu, 
> kai jis turi atlikti darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis.
> Be to, darbuotojo apsvaigimo būsenos faktas turi būti nesusijęs su įmonėje 
> vykstančiu gamybos procesu.
>
> DK 235 str. 2 d. 8 punkto prasme sąvoka "darbe" paprastai suprantama kaip 
> bet kuri darbuotojo darbovietės vieta arba bet kuri kita vieta, kurioje 
> darbuotojas turi būti darbo funkcijoms atlikti. Jeigu darbuotojas, būdamas 
> neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, į darbovietę 
> atvyksta, pavyzdžiui, poilsio dieną arba tokios būsenos yra darbovietėje, 
> pasibaigus jo darbo laikui, tai negali būti laikoma šiurkščiu darbo 
> pareigų pažeidimu pagal DK 235 str. 2 d. 8 punktą, nes tokiomis 
> aplinkybėmis darbuotojui darbdavio taikyta atleidimo iš darbo drausminė 
> nuobauda gali būti teismo pripažinta kaip nuobauda, neadekvati padarytam 
> darbo tvarkos pažeidimui, ir darbuotojas gali būti grąžintas į darbą.
>
> Tačiau gali atsitikti ir taip, kad darbuotojas, būdamas neblaivus iki 
> prasidedant darbo laikui, stengiasi patekti į darbo vietą. Tokiu atveju 
> teismas neblaivaus darbuotojo ketinimą dirbti gali traktuoti kaip 
> pastarojo neblaivaus buvimą darbo metu darbe.
>
> DK nereglamentuoja, kaip turi būti nustatyti darbuotojo neblaivumo ar 
> apsvaigimo faktai, reikšmingi DK 235 str. 2 d. 8 punkto taikymui. Šiuos 
> faktus darbdavys gali nustatyti jam prieinamomis priemonėmis ir tvarka, 
> kuri neturi prieštarauti teisės aktams. Teismų praktika vadovaujasi tuo, 
> jog įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo 
> narkotinių ar toksinių medžiagų, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tą 
> dieną surašyti darbe atitinkami aktai ir kitokie faktiniai duomenys.
>
> Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kai atitinkama darbuotojo būsena 
> fiksuojama tą dieną darbe surašytu aktu, jame turėtų būti nurodyti 
> požymiai, pagal kuriuos ta būsena yra nustatyta. Pavyzdžiui, nušalinimo 
> nuo darbo arba neblaivumą konstatuojančiame akte galima nurodyti, kad 
> darbuotojas darbe buvo neblaivus, svirduliavo, nerišliai kalbėjo, nuo jo 
> sklido alkoholio kvapas.
>
> Pagal DK 235 str. 2 d. 8 punktą darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo 
> narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės 
> pažeidimu, neatsižvelgiant į neblaivumo ar apsvaigimo mastą, tai yra 
> neblaivumo ar apsvaigimo mastas neturi reikšmės nusižengimo, kaip 
> šiurkštaus, kvalifikavimui.
>
> Kada asmuo pripažįstamas neblaiviu
>
> Praktikoje gana dažnai susidaro situacija, kai darbuotojas ir darbdavys 
> skirtingai traktuoja neblaivumo sąvoką, vartojamą Lietuvos Respublikos 
> Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintos Transporto 
> priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo 
> būsenos nustatymo tvarkos 1.1 punkte.
>
> Jame nustatyta, kad neblaivumas (girtumas) tai – asmens, vartojusio 
> alkoholį, būsena, kai yra klinikinių neblaivumo požymių, o alkoholio 
> koncentracija biologinėse organizmo terpėse – kraujyje, šlapime, seilėse 
> ar kituose organizmo skysčiuose viršija 0,4 promilės.
>
> Tačiau darbo drausmės užtikrinimo pagrindus nustato darbo įstatymai (DK 4 
> str. 1 d. 10 p.), o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. 
> nutarimu Nr. 92 patvirtinta Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų 
> neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka yra viešosios 
> teisės aktas, kurio tikslai ir uždaviniai yra kitokie.
>
> Todėl konstatuojant DK 235 str. 2 d. 8 punkto taikymui reikšmingą 
> darbuotojo neblaivumo būseną neprivalu vadovautis minėtos Transporto 
> priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo 
> būsenos nustatymo tvarkos 1.1 punkte pateiktu neblaivumo (girtumo) sąvokos 
> aiškinimu6.
>
> Antra vertus, siekiant išsiaiškinti šio teisės akto reguliavimo sritį ir 
> apimtis, o tikrinimo metu gautus duomenis vertinant kaip darbuotojo 
> neblaivumo įrodymus, jo nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai.
>
> Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar 
> apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja 
> įtariamų neblaivumu asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos 
> nustatymą.
>
> Šiame akte nenustatoma, kad jis reguliuoja absoliučiai visas neblaivumo 
> nustatymo procedūras ir atvejus, nes tvarkos bendrose nuostatose ir 
> specialiose dalyse esančios taisyklės sako, kad yra ribojamas tikrinamų 
> asmenų ratas, nustatomi atvejai, kada tikrinimas yra privalomas, apibrėžta 
> gautų tikrinimo metu duomenų pritaikymo sritis. Vienais atvejais asmens 
> neblaivumas privalo būti nustatomas pagal joje nustatytą procedūrą ir 
> naudojantis joje nustatytais metodais ir priemonėmis. Tvarkos 2 punktas 
> nurodo, kad ši tvarka taikoma dviem kategorijoms asmenų:
>
>  a.. asmenims, vairuojantiems transporto priemones,
>  b.. kitiems asmenims, savo veiksmais galintiems sukelti ar sukėlusiems 
> grėsmę žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.
> Transporto priemonių vairuotojai yra asmenys, vairuojantys antžeminio 
> transporto, oro ar vandens transporto priemonę. Kitų asmenų sąvoka nėra 
> nurodyta, tačiau analizuojant Tvarkos nuostatas išaiškėja, kokie asmenys 
> tai gali būti.
>
> Bendrųjų nuostatų 8 punktas sako, kad asmenų neblaivumas yra nustatomas 
> nedelsiant, o laikas skaičiuojamas nuo transporto avarijos ar asmens 
> sulaikymo. Tai sako, kad kiti šioje Tvarkoje minimi asmenys gali būti su 
> transporto avarija susiję ar sulaikyti asmenys.
>
> Tvarkos 11.6 punktas sako, kad, be vairuotojų, privalomai yra tikrinami su 
> transporto avarija susiję kiti eismo dalyviai, tai pakartota 11.7 punkte, 
> kuriame reguliuojamas klausimas dėl avarijų, kuriose nenukentėjo žmonės. 
> Kelių eismo taisyklės apibrėžia eismo dalyvio sąvoką. Jų 11 punktas 
> nurodo, kad tai yra vairuotojas, pėsčiasis, keleivis. Šios nuostatos 
> tikrinamuosius nurodo kaip eisme dalyvaujančius asmenis.
>
> Tvarkos 23 punktas sako, kad tikrinimo techninėmis priemonėmis protokolas 
> pridedamas prie administracinio teisės pažeidimo protokolo arba duomenys 
> įrašomi į administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tai sako, kad 
> patikrinimas privalomai atliekamas tuomet, kai tai susiję su asmens 
> veiksmų, galinčių būti pagrindu administracinei atsakomybei, tyrimu.
>
> Tvarkos reikalavimai, apibrėžiantys darbdavių teises ir pareigas nustatant 
> darbuotojų neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą, darbo santykiuose taikomi 
> labai ribotai. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 
> skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje 
> H. Kukalis v. SP UAB Zarasų autobusų parkas tenkino atsakovo kasacinį 
> skundą ir konstatavo, kad ieškovas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą 
> atleistas teisėtai.
>
> Nagrinėjamuoju atveju ieškovas nepriklausė asmenų kategorijai, kurie pagal 
> Tvarkos nuostatas privalomai turėjo būti patikrinti dėl įtarimo neblaivumu 
> šios Tvarkos nustatyta procedūra. Ieškovas nebuvo vairuotojas ar eismo 
> dalyvis, įtarimas dėl jo neblaivumo iškilo ne dėl transporto avarijos ar 
> dėl ieškovo veiksmų, sukėlusių ar galėjusių sukelti grėsmę žmonėms, 
> gyvūnams ir aplinkai, už kuriuos kiltų administracinės atsakomybės taikymo 
> klausimas. Šiais aspektais jo patikrinimas pagal Tvarkoje numatytą 
> procedūrą nebuvo privalomas.
>
> Įtarimas dėl asmens neblaivumo kilo ieškovui dirbant. Tvarka apibrėžia 
> darbdavio teises ir pareigas nustatant darbuotojų neblaivumą ir 
> apsvaigimą. Jos 14 punktas nustato darbdavio teisę pasiųsti arba 
> pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą darbuotoją medicininei 
> apžiūrai, kai jis įtariamas, jog yra neblaivus, o 15 punktas numato 
> atvejus, kada darbdavys privalo patikrinti, ar darbuotojai yra blaivūs ar 
> neapsvaigę darbo pradžioje.
>
> Taigi pirmu atveju yra numatyta darbdavio galimybė veikti, o antru 
> atveju – teisinė pareiga veikti. Ieškovas nebuvo transporto priemonės 
> vairuotojas, nevyko į reisą, todėl darbdavys nebuvo įpareigotas privalomai 
> laikytis šios Tvarkos taisyklių. Pagal Tvarkos 14 punktą jis galėjo 
> (turėjo teisę) kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl darbuotojo 
> neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo. Kaip minėta, tai įtvirtina darbdavio 
> teisę, tačiau neriboja jo galimybių kitais būdais nustatyti darbuotojo 
> neblaivumą.
>
> Teisinė analizė rodo, kad įtarimas dėl ieškovo neblaivumo buvo tikrinamas 
> neprivalomuoju patikros pagal Tvarką atveju.
>
> Tyrimo tikslas buvo darbdavio siekimas įsitikinti, ar darbuotojas darbo 
> vietoje yra blaivus, ar jis tinkamai gali atlikti darbo pareigas. 
> Darbdavys tai atlieka, kontroliuodamas darbuotoją, prireikus, gali jam 
> taikyti drausminę ar kitokią atsakomybę ar kitas įstatymų nustatytas 
> priemones (pavyzdžiui, nušalinti nuo darbo).
>
> Patikrinimas šiuo atveju atliekamas darbdaviui prieinamomis priemonėmis ir 
> tvarka, kuri neturi prieštarauti įstatymams, nes jis, taikydamas 
> atsakomybę ar kitas įstatymų nustatytas priemones ar sankcijas 
> darbuotojui, turi įrodyti neblaivumo ar apsvaigimo būklę.
>
> Duomenų apie alkoholio kiekį iškvepiamame ore gavimas alkoholio 
> tikrintuvu, nors ir nenumatytu teisės aktais atveju, tačiau tikrinamajam 
> asmeniui sutinkant atlikti tokį tikrinimą, nelaikytinas prieštaraujančiu 
> įstatymams.
>
> Patikrinimas techninėmis priemonėmis nebuvo būtinas, tikrinamasis asmuo 
> nuo patikros galėjo atsisakyti be jokių teisinių pasekmių, o darbdavys 
> atsisakymo tikrintis techninėmis priemonėmis atveju turėtų užsitikrinti 
> kitokius neblaivumo ar apsvaigimo įrodymus. Jeigu asmuo sutiko su 
> testavimo atlikimu techninėmis priemonėmis, kai patikra nebuvo būtina, tai 
> techninių priemonių parodytas rezultatas gali būti vertinamas kaip vienas 
> iš įrodymų.
>
> Ar tikrinimo rezultatas patikimas, sprendžiama pagal bendrąsias Civilinio 
> proceso kodekso taisykles dėl įrodymų ir įrodinėjimo, tai yra testavimo 
> rezultatui nesuteikiant pranašumo prieš kitus įrodymus, bet faktinius 
> duomenis analizuojant atsižvelgiant į visus įrodymus.
>
> Testavimo faktą ir rezultatą gali patvirtinti ar neigti kiti įrodomieji 
> duomenys. Tikrinamasis asmuo galėjo kreiptis į medicininę įstaigą ar kitu 
> būdu rinkti duomenis apie tai, kad tikrinimo rezultatas netinkamas. O 
> ieškovas neblaivumo faktą paaiškinime patvirtino. Jis iš darbo vietos buvo 
> pristatytas į namus, tai yra nuo darbo buvo faktiškai nušalintas.
>
> Teisėjų kolegija sutiko su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės 
> instancijos teismo išvada, kad darbuotojo girtumas turi būti patvirtintas 
> Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar 
> apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo 
> Teismo suformuotai teisės taikymo praktikai.
>
> Šis pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad darbuotojo testavimas techninėmis 
> priemonėmis neprieštarauja įstatymams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 
> senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.45 9.8 punkte nurodoma, kad 
> darbuotojo neblaivumo faktas gali būti patvirtinamas visomis Civilinio 
> proceso kodekso 177 str. 2 ir 3 dalyje nustatytomis įrodinėjimo 
> priemonėmis.
>
> Taigi viena iš darbuotojo neblaivumo (girtumo) fakto įrodinėjimo priemonių 
> yra techninių prietaisų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka atlikta 
> metrologinė patikra, fiksuojami rezultatai.
>
> Minėjome, DK 123 str. 1 dalis nustato darbdavio pareigą nušalinti nuo 
> darbo darbuotoją, jeigu šis pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo 
> toksinių ar narkotinių medžiagų. Nušalintam darbuotojui tą dieną (pamainą) 
> neleidžiama dirbti ir nemokamas darbo užmokestis. Darbo kodekso normos 
> nenustato privalomos rašytinės formos nušalinant darbuotoją nuo darbo.
>
> Kadangi kilus ginčui dėl darbuotojo nušalinimo fakto ar nušalinimo 
> priežasčių, pareiga teisme įrodyti tokių aplinkybių buvimą tenka 
> darbdaviui (atsakovui) (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), jis 
> turėtų atitinkamomis priemonėmis tai fiksuoti. Darbuotojo nušalinimo nuo 
> darbo faktas bei su tuo susijusios aplinkybės teisme gali būti įrodinėjami 
> visomis Civilinio proceso kodekso 177 str. 2 ir 3 dalyse nustatytomis 
> įrodinėjimo priemonėmis.
>
> Jeigu darbdavys, nors ir esant DK 123 str. 1 dalyje nustatytam pagrindui, 
> nenušalino darbuotojo nuo darbo, tai, kilus ginčui teisme, nepaneigia 
> galimybės darbuotojo būseną, reikšmingą DK 235 str. 2 d. 8 punkto 
> taikymui, nustatyti remiantis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
>
> SIC
>
> Apibendrinant nagrinėtus klausimus, galima daryti šias išvadas:
>
>  a.. pirma, darbo drausmės užtikrinimo pagrindus nustato darbo įstatymai 
> (DK 4 str. 1 d. 10 p.), o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 
> 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtinta Transporto priemonių vairuotojų ir kitų 
> asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka yra 
> viešosios teisės aktas, kurio uždaviniai ir tikslai kitokie;
>  b.. antra, darbuotojo neblaivumas (girtumas) pagal darbo įstatymus – tai 
> ne biologinėse organizmo terpėse (kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose 
> organizmo skysčiuose) alkoholio koncentracijos, viršijančios 0,4 promilės, 
> konstatavimas, o darbuotojo neblaivumo (girtumo) fakto nustatymas visomis 
> Civilinio proceso kodekso 177 str. 2 ir 3 dalyse nustatytomis įrodinėjimo 
> priemonėmis;
>  c.. trečia, darbuotojo neblaivumo darbo metu darbe faktas, sudarantis 
> pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 puntą ir 235 
> str. 2 d. 8 punktą, gali būti konstatuojamas visais įstatymų leistinais 
> būdais. Tokio fakto nustatymas nėra sąlygotas būtinu medicininės išvados 
> buvimu.
> "Ninja666" <Ninja666@microsoft.com> wrote in message 
> news:h2k930$hgj$1@trimpas.omnitel.net...
>> Sveiki, kur reglamentuojama kaip tikrinama ir kiek galima būt išgėrusiam
>> darbo metu?
>>
>> Pvz. dabar nueisiu per pietus ir išgersiu alaus. Jis duoda kažkiek
>> kvapo. Tai aš jau skaitausi išgėręs ar kaip ?:) Būtų faina gaut nuorodą
>> į straipsnį ar ką nors panašaus.
>
>
>