Ginklo panaudojimo atvejai aprašyti įstatymuose, šiuo atveju jie turi tęsti persekiojimą ir stengtis sulaikyti abu automobilius, kviesti pastiprinimą ir t.t.. Šaudyti į padangas tik kraštutiniu atveju, t.y. jei tas džipas nuo jų bėgtų, keltų pavojų aplinkiniams ar bandytų juos taranuoti. Pareigūnas turi veikti pagal tokį modelį: Stengtis užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms: 1. visoms, kurioms tik įmanoma; 2. jei neįmanoma visoms, tai pavojingiausia (-ioms) iš vykdomų; 3. jei neįmanoma pavojingiausiai, tada sekančiai pagal pavojingumą. T.y. jei pareigūnas įvertina, jog džipas jiems galutinai užkirto kelią pavyti pirmuosius įtariamuosius (tikėtina rimčiausia nusikalstamą veiką vykdančius), tada nutraukiamas jų persekiojimas ir persijungiama į džipo sulaikymą. Aišku, paraleliai vykdomas atvykstančio pastiprinimo veiksmų koordinavimas. Realybėje viskas vykdoma spontaniškai, nėra ko norėti, adrenalinas kraujyje, lenktynės :) Dažnai pradedama šaudyti rimtai nepagalvojus ir neprisiminus visų įstatymo normų. Gerai, jei viskas gerai baigiasi ir pataikoma į padangą. Tada pareigūnams niekas pretenzijų neturi, dar ir kokią premiją valdžia išrašo :) O jei į galvą, tai... tada visi supranta kas ir kaip ir šaudžiusio nesmerkia, bet pareigūnas vistiek nukenčia, o likę jo kolegos nebešaudo... net kai realiai jau reikia šaut. blynelis wrote: > Ka butu, jei siam atveju pasieneciai panaudos ginkla pries tokia vairuotoja. Kas bus kaltas pasieneciai, ar vairuotojas? >