Lietuvių prekybinė invazija į Rytų Lenkiją vyksta jau kelintas mėnuo, o
 > šių metų kovo 11-ją, mūsų tautai šventą dieną, užvirė įnirtingas mūšis.
 > Tūkstančiai zlotais ginkluotų lietuvių karžygių patraukė atlietuvinti
 > istorinės Jotvingių žemės.
 > Lengvoji Marijampolės folksvagenų kavalerija jau septintą valandą ryto
 > (Lenkijos laiku) apsupo prekybos centrus Suvalkuose, užkirsdama kelią
 > lenkams įsigyti būtiniausių maisto produktų. Kaip žinia, alkanas lenkas –
 > menkas kareivis.
 > Kauno džipų sunkiosios artilerijos divizija smogė į Balstogę, pakeliui
 > nušlavusi lenkiškų dešrų, kumpių ir aliejaus užtvaras Augustave. Šiame
 > mieste lietuviškojo ekonominio imperializmo kultūriniai ženklai ypač
 > ryškūs.
 > Prekybos centre "Kaufman" iškabinti skelbimai su lietuvišku tekstu:
 > "Gerbiami pirkėjai, prašome daržoves ir vaisius sverti ant kontrolinių
 > svarstyklių". Jeigu koks nors tekstas lenkiškai pasirodytų mūsų
 > "Maximose",
 > valstybinės kalbos sargybiniai išprotėtų. Bet Augustave atitinkamo
 > lenkiško teksto nėra. Ne todėl, kad tik lietuviai nežino, kaip pasverti
 > morkas ir obuolius. O todėl, kad lenkai didesnėse parduotuvėse pasirodyti
 > nedrįsta.
 > Na, vienas kitas nelaimėlis pasitaiko. Antai slenka kolona vištomis,
 > dešromis ir aliejaus kanistrais užtaisyti konteineriai, kurių rankenas it
 >
 > kulkosvaidžio stovus gniaužia tvirtos valstietiškos lietuvių rankos.
 >
 > O tarp perkrautų vežimų prie kasos bando prisibrauti vietinė bobulė 
ciocia
 > Juzefa su pieno pakeliu ir bulvių maišeliu.
 > "Cholera litewska", – šaukia bobulė, bet mūsiškiams nė motais, atskrieja
 > suvalkietiškas karo šūkis "blietj"!
 > Visos aikštės aplink prekybos centrus užstatytos plieniniais žirgais su
 > lietuviškais numeriais. Su likimu susitaikė jauni lenkaičiai, it 
nuolankūs
 >
 > tarnai, po valytuvais kaišioja lietuviškai parašytus reklaminius
 > prospektus, siūlančius Augustave įsigyti pigių santechnikos ir interjero
 > prekių. Kaip greitai lietuviškai išmoko, pataikauja.
 > Ogi ne tokiais ginklais kariavome už baltiškąją erdvę. Ne kardą, knygą ar
 > kankles, o lenkišką dešrą į rankas reikėjo paimti. Keista tik tai, kad
 > pardavėjos lenkės labai vangiai mokosi lietuviškai. Į kavinukę Augustavo
 > aikštėje užsukusi kariūnė kaunietė rodo riebiu pirštu į pyragaitį ir
 > šaukia "kawy i pyragiego", o padavėja mekena: "co takiego, co takiego?"
 > Pasigirsta balsų, esą Lenkijos parduotuves siaubiantys lietuviai taip
 > skatina svetimos šalies ekonomiką, o savąją skurdina. Tačiau kiekviena
 > imperinė misija reikalauja saviškių aukų. Po Napoleono Bonaparto žygių
 > Prancūzijos iždas buvo tuščias kaip "Snaigės" darbininko piniginė, bet
 > užtat pusė pasaulio klaikiai bijojo prancūzų kelis dešimtmečius.
 > Tad drebėk, Polonija, lietuvis pirkėjas kyla į lemiamą mūšį už Jotvos
 > žemę, jetitvaitatj!
 >