Teologo košmaras Bertrand Russell, 2008.12.03 Kartą garsus teologas dr. Tadeušas susapnavo, kad mirė bei, kaip ir tikėjosi, pateko į Rojų. Studijų metais jis tam ilgai ruošėsi, todėl nesunkiai rado kelią. Taigi, pabeldė jis į Rojaus duris ir, jo nuostabai, buvo sutiktas su dideliu įtarumu. Prašau mane įleisti, - tarė jis, - aš visą gyvenimą pašvenčiau Dievo garbinimui bei buvau doras žmogus. Žmogus? - paklausė durininkas. - O kas tai? Ir kaip toks menkas padaras kaip tu gali aukštinti Dievo didybę? Dr. Tadeušas apstulbo. - Jūs, be abejo, negalite nieko nežinoti apie žmogų. Jūs tikrai turite būti girdėjęs, kad žmogus yra tobuliausias Kūrėjo kūrinys. Na, - atsakė vartininkas, - apgailestauju, kad įžeidžiau tamstos jausmus, tačiau viskas, ką dabar pasakoji, man yra naujiena. Abejoju, ar čia, viršuje, kas nors išvis yra girdėję apie tokį dalyką, kurį tu vadini “žmogumi”. Vis dėlto, kadangi atrodai labai sunerimęs, suteikiu tau galimybę pasitarti su mūsų bibliotekininku. Rutulio formos bibliotekininkas, turintis tūkstantį akių ir vieną burną, pažvelgė į dr. Tadeušą viena iš savo akių. Kas čia toks? - paklausė jis durininko. Šitas, - atsakė durininkas, - sakosi esąs rūšies, gyvenančios kažkokioje “Žemėje” ir vadinamos “žmonėmis”, atstovas. Jis kažkodėl yra įsitikinęs, kad Kūrėjui labai rūpi jo gyvenamoji vieta bei jo padermė. Galbūt, pamaniau, galėtumei jį kiek apšviesti. Ką gi, - tarė bibliotekininkas, maloniai kreipdamasis į teologą, - gal galėtumei man paaiškinti, kur yra toji vieta, kurią pats vadini “Žeme”? Oi, - atsakė teologas, - juk tai yra Saulės sistemos planeta. O kas yra toji Saulės Sistema? - paklausė bibliotekininkas. Oi, - atsakė kiek susinervinęs teologas, - klausimas, kurio klausiate, priklauso profaniško pažinimo sričiai, o mano paties kompetencija yra Šventas Žinojimas. Nepaisant to, esu pakankamai išmokęs iš savo astronomų draugų, jog galėčiau jums paaiškinti, kad Saulės sistema yra Paukščių Tako dalis. O kas yra tas Paukščių Takas? - vėl paklausė bibliotekininkas. - Na, Paukščių Takas yra viena iš galaktikų, kurių, kaip man sakė, yra šimtai milijonų. Gerai, jau gerai, - tarė bibliotekininkas, - tik nesitikėk, kad aš taip lengvai prisiminsiu vieną iš tokios gausybės. Nors, tiesa, esu anksčiau kažką girdėjęs apie galaktikas. Tiesą sakant, manau, kad netgi mūsų vienas bibliotekininkas specializuojasi šioje, galaktikų, srityje. Gal geriau paklauskime jo ir pažiūrėsime, ar jis mums galės padėti. Netrukus pasirodė ir bibliotekininko padėjėjas, galaktikų specialistas. Jis buvo dvylikasienio formos. Galėjai įžiūrėti, jog jo paviršiaus kažkada būta skaidraus, tačiau nusėdusios knygų lentynų dulkės padarė jį blankiu ir nepermatomu. Bibliotekininkas paaiškino jam, kad dr. Tadeušas, siekdamas nupasakoti savo kilmę, užsiminė apie galaktikas, apie kurias jie dabar ir tikisi sužinoti daugiau informacijos iš bibliotekos galaktikų skyriaus. Na, - tarė bibliotekininko padėjėjas, - manau, jog tai visai įmanoma, tačiau yra šimtai milijonų galaktikų ir kiekviena iš jų turi atskirą tomą, todėl prireiks kažkiek laiko, kad suračiau tinkamą knygą. Ko konkrečiai šita keista menkysta ieško? Tai, taip vadinamasis, Pukščių Takas. - Atsakė neryžtingai dr. Tadeušas. Gerai, - tarė bibliotekininko padėjėjas, - aš rasiu, jei pavyks. Grįžęs po trijų savaičių jis paaiškino, kad dėl ypatingai tikslios katalogizavimo sistemos bibliotekos galaktikų skyriuje jam pavyko aptikti galaktiką, įvardintą numeriu QX 321,762. Dėl šitos paieškos, - aiškino jis, - mums reikėjo visų penkių tūkstančių galaktikų skyriaus darbuotojų pagalbos. Galbūt jūs norėtumėte susitikti su darbuotoju, kuris kaip tik ir dirba su galaktikos, apie kurią dabar kalbame, reikalais? Pakviestas darbuotojas pasirodė esąs aštuoniasienis, turintis po akį kiekvienoje veido pusėje ir vieną burną. Jis buvo kiek nustebęs ir sutrikęs, kai atsidūrė tokioje žėruojančioje aplinkoje, toli nuo savo tamsių knygų lentynų prieangių. Susitvardęs jis šiek tiek droviai paklausė: ką jūs norėtumėte sužinoti apie mano galaktiką? Dr. Tadeušas prakalbo: man reikia sužinoti apie Saulės Sistemą, apie jos dangaus kūnus, besisukančius aplink vieną mūsų galaktikos žvaigždę. Ta žvaigždė, aplink kurią jie skrieja, yra vadinama Saule. Hmmm… - tarė Paukščių Tako bibliotekininkas, - jau ir taip buvo pakankamai sunku aptikti reikiamą galaktiką, o surasti norimą žvaigždę pačioje galaktikoje bus dar sudėtingiau. Mano žiniomis, toje galaktikoje yra apie tris šimtus milijardų žvaigždžių, bet pats neturiu nė žalio supratimo, kaip jas reikia vieną nuo kitos atskirti. Vis dėlto, esu tikras, jog kažkada Administracijai reikėjo viso trijų šimtų milijardų žvaigždžių sąrašo, kuris vis dar turėtų būti saugomas rūsyje. Jeigu manai, kad verta, aš galiu įpareigoti tam tikrus darbuotojus iš Kitos Vietos, kad jie paieškotų šios žvaigždės. Kadangi dr. Tadeušas buvo akivaizdžiai susikrimtęs, buvo nuspręsta, jog tai būtų pats protingiausias variantas. Po kelių metų visiškai nuvargęs ir jau netekęs vilties bibliotekininko padėjėjui galaktikų klausimais prisistatė ketursienis. Pagaliau, - tarė jis, - aš radau tą žvaigždę, kurios jūs reikalavote, bet absoliučiai nesuvokiu, kodėl jūs ja susidomėjote. Ji yra visiškai tokia pati kaip ir likusios šios galaktikos žvaigždės. Jos dydis ir temperatūra yra vidutiniai, o ji pati yra apsupta žymiai mažesnių kūnų, vadinamų “planetomis”. Trumpai panagrinėjęs, aš aptikau, kad mažiausiai viena iš tų planetų turi parazitų, ir manau, jog šitas padaras, tiek čia klausinėjęs, turi būti vienas iš jų. Tuo momentu dr. Tadeušas ungningai ir piktai prartrūko sielotis: Kodėl, o kodėl Kūrėjas nuslėpė nuo mūsų, vargšų Žemės gyventojų, kad ne dėl mūsų Jis sutvėrė Dausas? Aš visą savo gyvenimą uoliai Jam tarnavau, tikėdamas, kad Jis pastebės mano pastangas ir apdovanos mane Amžinąja Palaima. O dabar, atrodo, Jis net nežinojo, kad aš egzistuoju. Jūs man sakote, kad aš tesu be galo mažas, mikroskopinis gyvūnėlis ant smulkaus kūno, skriejančio aplink vieną nereikšmingą elementą iš trijų šimtų milijardų žvaigždžių telkinio, kuris taip pat tėra tik vienas iš daugybės milijonų panašių telkinių. Aš negaliu to pakęsti, nebegaliu daugiau dievinti savo Kūrėjo. Labai gerai, - tarė vartinintas, - tuomet tu gali eiti į Kitą Vietą. Tada teologas pabudo. Šėtono galia mūsų sapnuose yra siaubinga. - Sumurmėjo jis.