ateinu, vadinasi i darba, o ten kompai kaip klaseje isrikiuoti. 
mano paciame kampe beveik. isijungiu, o ten kazkas purvinom rankom 
prilindes, pridirbes. cia tas kitas, superprogrameris, klausiu, kaip tu
drisai, kiauly, o tas atrezia, ne tavo reikalas, as dabar cia virsininkas.
ka noriu, ta ir instaliuoju. 
ziuriu, kad pas mane XP, kokia geda, koks pazeminimas. 
salia blondine tokia visa grazi, o jos kompe MS-DOS. tai dar gerai, galvoju 
per sapna, ana man prisilenkia prie pat nosies, jauciu papus ir atsibundu 
pacioj idomiausioj vietoj. reikia palaukti, galvoju, reiktu i tulika, bet 
su tokiu agregatu galiu nepataikyti, o jei atsisedes, nepasibruksi - gali 
nuluzti