+++++

"qqqq" <ascd@ggg.com> wrote in message 
news:nt5f1i$2vk$1@trimpas.omnitel.net...
> 1975 metu rugpjucio pabaigoj antros eiles pusbrolis Alvydas susiruose 
> zenytis su savo simpatija Irena. Abudu buvo jauni, grazus ir viens kitam 
> labai tinkantys, tad visa gimine dziaugesi tokiu zingsniu. Kadangi su 
> Alvydu gerai sutarem, i vesele uzkviete ir mane. Ir ne siaip kokiu eiliniu 
> supistu pijoku, o i poras - but vienu is pabroliu. Tuo metu, kaip sakoma, 
> mano sirdis buvo laisva, tad Alvydas su savo busima zmona nusprende, kad 
> manaja pamerge bus jos pussesere. Jos as nebuvau mates ir siek tiek del to 
> jaudinaus. Bet Alvydas mane nuramino sakydamas, kad "Jadvyga - uch, blet, 
> ugnis, o ne merga". Nepasitiket pusbroliu nebuvo jokios priezasties.
>
> Vestuviu savaitgalis ispuole pasakiskai grazus - silta, sauleta, jokio 
> debeselio. Ankstyva sestadienio ryta, visas issiciustyjes ir pasikvepines, 
> atsibeldziau i pusbrolio tevu vienkiemi, kuriame ir buvo numatyta visa 
> svente. Ir cia isvydau ja... Auksta, juodaplauke, garbanota grazuole... 
> Priejau prie jos ir nutaises sodru, siek tiek pislu balsa prisistaciau:
>
> "Laba diena, gerbiamoji mano pamerge. As - Vacys. Vacys Maslionka."
> "Labas. Jadvyga." - tyliai ir kazkaip labai nedrasiai atsake ji. Ir kaip 
> mat nuraudo...
>
> Pradejom kalbetis. Nu tiksliau sakant, kalbejau beveik visalaik as, o 
> Jadvyga tik klause, laiks nuo laiko vis nurausdama, kai mesteldavau koki 
> su pysium susijusi juokeli. Per visa susipazinimo rytmeti issiaiskinau tik 
> tiek, kad mano pamerge kilus is Kapsuko, dirba bibliotekininke Kaune ir 
> kad kurviskai bijo po keleto metu ateisiancio trisdesimtmecio... Zodziu, 
> merga grazi, bet ne is kalbiuju. "Nu, pizdu, nekalbi tai nekalbi. Uztat 
> gal lovoj cirkus isdarineja" - selmiskai pagalvojau sau, bandydamas 
> numatyti pirmos vestuviu dienos pabaiga.
>
> Apie vesele daug nepasakosiu. Pasakysiu tik tiek, kad viskas buvo 
> tradiciskai ir labai gerai. Po zakso su visa svita nuvaziavom vienur, 
> paskui kitur, grizom, issipirkom stala, pagerem, pasokom, paedem... Est, 
> tiesa sakant, buvo tiek daug, kad vakaro antroj pusej dirza teko per dvi 
> skyles atsileisti. Zodziu,viskas ejosi puikiai. Tik va reikalai su pamerge 
> tai buvo pizdavoti... Sedejo kukliai prie stalo ir snapso ne laso i burna 
> neeme. Pradzioj del to man kazkaip nejauku buvo, paskui, kai siek tiek 
> ikausau, pasidare kaip ir pochui. Visgi, kai jau apsisemiau vyriskai ir 
> pradejau matyt, kaip pabroliai su pamergem vieni po kitu traukia i 
> pakampes rurintis, pasijutau mazumele nusivyles. Nusivyles, kad vestuviu 
> nakti galbut praleisiu ne visai taip, kaip tikejausi... Dar kuri laika 
> pasokom ir, sveciams pradejus skirstytis i lovas, isejom pasivaikscioti ir 
> pakvepuot grynu vasaros nakties oru.
>
> "Zinai, Jadvygele, Alvydas sake, kad darzine pilna sieno, o reiktu ir bent 
> vienam siaudu vezimui vietos padaryt. Sake, reikia gerai sumint, kad anie 
> kampe tilptu. Gal sakau, eikim padarykim gera darba geram zmogui. Visgi 
> toki baliu uztaise..." - tariau ziuredamas savo pamergei i akis. Tariau ir 
> pats pakraupau nuo to, kaip bukai ir primityviai pameginau ikalbet 
> bibliotekininke... Ir ta pat akimirka pamaciau, kaip pakraupo ir ji.
>
> "Vacy, galvojau, esi dvasingas zmogus. Bet, kaip matau, tau, kaip ir 
> visiem vyrams, tik vienas dalykas galvoj."
>
> "Dvasingas as, tikrai dvasingas. Poezija skaitau, "Moksla ir gyvenima", 
> "Svyturi" prenumeruoju." - pabandziau dar gelbet situacija. "Tu negalvok, 
> kad man tik pasipisimas galvoj... Oj, atsiprasau. .. Cia per ta kurva 
> snapsa viskas taip. Oi, atsiprasau vel.."
>
> "Eisiu as miegot. Velu jau. Ir galva kazkaip nuo triuksmo isiskaudejo... 
> Ech... " - atsiduso Jadvyga. "Labanakt, Vacy".
>
> "Laaabos nakties" - ismekenau tyliai, matydamas, kaip i sipulius duzta 
> mano svajones apie nuotykius darzinej.
>
> Jadvyga isejo, likau ant suolelio sedet vienas...
> "Ai, nu ir v pizdu, neisdege tai neisdege. Einu, bent prisigersiu iki 
> galo, dvasingai" - sumurmejau sau po nosim ir patraukiau i lauko 
> virtuvele. Pirma sventes diena jau buvo i pabaiga, sveciai jau buvo 
> gerokai prasiskirste, ir virtuvelej apie alaus backa buriavos tik 
> didziausi pijokai, kuriem iki pergales dar siek tiek truko... Prie ju 
> prisijungiau ir as. Susede su vyrais apie kazka padiskutavom, pasiguodziau 
> jiems, kad nepavyko uzmerkt meskeres i ekete, pystelejom po viena kita 
> stikline alucio ir ramiai sau visi pamazu isluzom...
>
> Po kurio laiko prabudau nuo noro pamyzt. Virtuvele skendejo tamsoj, 
> atsistojes apgraibom uzciuopiau prie stalo pora smigusiu kolegu. 
> Nenoredamas ju pazadint, tyliai nusvirduliavau duru link ir, vos tik jas 
> pradares, issiraukiau myzyne ir pradejau ciurkst. Zinojau, kad kurviskai 
> kiauliskai elgiuosi, bet tiesiog niekur toliau nueit nebebuvo nei jegu nei 
> laiko. Stengiausi myzt kuo toliau nuo slenkscio ir i visus sonus, kad 
> nesusidarytu dvokianti bala. Variau ilgai ir po spaudimu. Atrode, kad puse 
> backos buvau sutaupes.
>
> "Vasaros naktis, bet lauke tamsu taip, kad nors bybiu i aki durk" - 
> pamenu, pagalvojau... Atlikes procesa patraukiau atgal prie stalo ir i ji 
> atsiremes vel uzsnudau. Bet neilgam - visgi miegot atsisedus nebuvo 
> patogu. Tad dar syk pakilau nuo stalo ir patraukiau miegot i darzine. 
> Deja, vienas... Svito...
>
> Is saldaus miego mane pazadino moteriski klyksmai. "Vajezau vajezau! Ka 
> daba daryt! Kurvos pijokai, ot kad pridare! Vajezau vajezau!" - aidejo 
> visas kiemas.
> Visas aplipes sienu islindau pasicekavyt, kas cia daros. Is pakampiu 
> pradejo rinktis ir kiti dar pusgirciai sveciai. Paaiskejo, kad klyke 
> panikos apimtos seimininkeles. Nu tos, kur buvo pasamdytos gaminti maista. 
> Greitai paaiskejo ir to klyksmo priezastis...
>
> Lauko virtuve, kurioje su kolegom pijokais sumerke snukius i lekstes 
> pasiekeme finisa, turejo dvejas duris. Vienos ju vede i lauka, kitos - i 
> salta tamsia, moline kamara, kurioj seimininkes ant stalu buvo sudejusios 
> visas mesas, saltiena, visus tortus ir pyragus. Ir kazkoks blede pijokas 
> nakti juos visus apmyzo... Vieniem kliuvo daugiau, kitiems - maziau, 
> tretiems gal ir visai nekliuvo, bet va pagrindinio jaunavedziu torto 
> papuosimus ciurksle buvo nupjovusi it koks lazerio spindulys. Virtuvelej 
> miegoje pijokai, ne viens neprisipazino, kurio cia darbas. As, suprantama, 
> irgi tylejau uzraukes subine. Suzinojusi naujiena jaunoji apsiverke taip, 
> kad net teko ieskot raminamuju. Sventine nuotaika truputi pabjuro...
> ----------------------------------------------------------------
> Toks va buvo nutikimas antros eiles pusbrolio Adolio vestuvese... Vienas 
> girtas myznius smarkiai pagadino svente, ir antra diena nebuvo taip smagu 
> ir sotu, kaip kad galejo but. Dabar, kai rinkimai ant nosies, noriu 
> prisidet prie visu kitu visuomenes aktyvistu ir paraginti sekmadieni jus 
> visus eit balsuoti. Zinokit, bliacha, reikia. Nes kitaip girti apsimyze 
> pijokai gali padaryt taip, kad pirmadieni jausites it jaunoji Irena , 
> pamaciusi ciurksles suraizyta savo vestuvini torta... Ir tada taip 
> jausites keturis metus.
> Aciu...