ir visdelto nesupratau kodel mano postas "ciulpia"...

"ShowmanaZ" <Show-deleteit@takas.lt> wrote in message 
news:gos8t3$o9p$1@trimpas.omnitel.net...
> Paskaičiau aš čia jus, parisiminiau, kad per visus kraustymusis pamiršau 
> girą daryt...
> Visas trydas mane kiek suglumino, truputį. Pamasčiau, blin, lameris aš, 
> reik bent kepalą pajampt, bo gira nesigaus... Nu pajamiau, kad 
> nepasirodytų mažą Vilniaus jodą Duoną, kepaliuką visą. (Čia į temą apie 
> juodą duoną - man nuo vaikystės jin vienintelė tikra buvo, temą galima 
> pratest), Susiskrudinau. Užplikiau. Nukošiau. (čia jau keiksmai 
> prasidėjo - paaiškinsiu toliau). Dapilinėt teko pusę kibiro (šian ta proga 
> pirkau emaliuotą kibirą - naujos namuos dar nebuvom užveisę tokio). Diat 
> saks.
>
> Manes nemokino giros daryt, mano tėvukas darydavo. Aiškindavo. Ką pamenu 
> tą ir darau.
>
> Jūsų receptai giliai (čiulpia) norėjau pasakyt meščioniški.
>
> Papasakosiu savo.
>
>
>
>
> Tėvukas visada prašydavo elgtis su daiktais su pagarba. Maistas visada 
> privalo būti pagarbos viršūnėje. Duona - tos viršūnės pikas. Jis gražiai 
> manes paprašęs gal du kartus, pasiekė, kad duonai nukritus ant žemės aš ją 
> pakėlęs pabučiuoju, o pamatęs duoną gulinčią ant nugaros aš ją visad 
> apversiu ant pilvo. Net jei aplinkiniai nesupras. (beje, esu ragavęs ir 
> diržiuko. Gal kartą. Paskutinį kart bučiavau nukritusią duoną šiandien. 
> Tėvukas pasimirė 1996)Dažniausiai aš tai padarau vogčiom. Tėvas prašė. 
> (Amžną jam...)
>
>
> Mums jau nebepavyksta neišmetinėt maisto. Patapom vartotojais. Rinka 
> reaguoja į mus. fak...
> Mes šeimoje jokio duonos gabaliuko neišmesdavom. Batonas tapdavo 
> džiūvėsiu, juoda duona kaupdavos. Girai. Nesuvalgė koks blogas žmogus 
> duonos riekės iki galo - į duoninę ją. per keletą mėnesių nori nenori 
> susikaupia, papunčiai, padžiūvėliai, ir žinoma tie kur ima pelyt ir tada 
> sudžiūva.
> Visos juodos duonos atliekos būdavo kaupiamos girai. Visi tai žinojo. 
> Nereikėjo jokio kepalo pirkt. Tereikėjo kažkur džiūvėsius padėt. Kai jų 
> susikaupdavo pakankamai - būdavo raugiama gira.
>
> Dabar apie raugimą. Yra dvi versijos: balius ir sau.
>
> 1. Sau:
> Imi molinį uzboną, kuo didesnį tuo jis geresnis. paskrudini duoną (kad 
> pajuoduotų, tada karameles skonio bus), meti uzbonan, užplikai verdančiu 
> vandenuku. Praskiedi mieles drungnu vandenuku su cukrum (tadu sausų mielių 
> nebuvo, jas su šaukštuku patrint reikėjo :) stiklinėje, pakyla - supili in 
> uzboną. Po paros geri. Aišku neiškenti, geri po pusės paros. :)    Duona, 
> beje, plūduriuoja. Pili per sietą. Po to kai visi viską išgeria (vakare) 
> užpili virintu vandeniu, įdedi cukraus ir kitą dieną vėl geri girą :D Kol 
> Duona galutinai nepatęžta...
>
> 2. Baliui:
> Imkim jūsų matą - kibirą. Aš irgi jame raugiu, jei balius nedidelis. Arba 
> sau. Dabar užraugiau kibire.
> Viskas paprasta. Duona yra viena - juoda. Yra batonas, juoda duona ir visa 
> kita.
> Yra ir sausainiai, ir čipsai, yra lavašas, plikyta duona, yra daug visa 
> ko. Bet Lietuviai Duona vadina juodają. Balta yra duonos produktas, jei 
> šiuolaikiškai, lietuviškai - tai išmislas, kaip ir sausainiai Gaidelis. 
> Todėl: liko duonelės - neišmesk. Dėk ją kur nors (ne į maišiuką), net jei 
> supelijo, nebijok, tai ne nuodas
> Surenki džiūvėsius, paskrudini plius keletą riekių, ir raugi.
>
> Bus ūpo parodysiu, kas po jūsų patarimų liko...
>