Tema: Re: Mikrobanges
Autorius: monaxas
Data: 2010-11-06 17:25:49
per daug raidžių... neįveikiau

Pirmas briedas, kuris užkliuvo (toliau skaityti jau nebebuvo prasmės), kad vandens molekulės sukasi apie savo ašį. Pzdiec, dipolis kintamajame magnetiniame lauke sukasi apie savo ašį...


marazmas totalus. "pakinta energetinė maisto struktūra..." Nu bled bled, ką jiems pasakyt?

1930 metais rusų mokslininkai nustatė, kad mikrobangos kenkia akims... Nu bled bled, maistą kepa mikrobangomis, tai kaip gali akims nekenkti? 

Nesakau, kad MB krosnys yrra gėris, bet rašyt tokius briedus gali tik labai bukas žmogus, o tie kas tiki - dar bukesni, nes smegenų neturi, o skaityti moka.


"L I N A S" <sprendimas@takas.lt> wrote in message news:ib3p0b$etl$1@trimpas.omnitel.net...
> Toki straipsniuka gavau, idomu Jusu pamastymai sia tema.
> 
> (Pats mikrobanges neturu, ciklonine krosnele naudojuos - viskas ciki)
> 
> 
> Kaip veikia mikrobangu krosnele ?
> 
> 
> 
> Jos veikia gana paprastai: krosneleje esanti elektroninis vamzdis 
> (magnetronas) sukelia besikeicianti elektromagnetini lauka. Del 
> besikeiciancio elektromagnetiniu bangu, maiste esancios vandens molekules 
> taip pat riebalu ir baltymu molekules yra priverstos suktis aplinkui(iki 5 
> milijardu kartu per sekunde). To rezultatas - labai didele trintis tarp 
> vandens ir kitu maiste esanciu molekuliu ir tai susildo maista(panasiai kaip 
> trinant delnus susyla rankos arba trinant du pagalius iziebiama ugnis). 
> Mikrobangu maistas syla is vidurio(centro) i sonus todel pati mikrobangu 
> krosnele ir net indas islieka nesusiles. Procesas yra visiskai priesingas 
> naudojant tradicinius maisto padorojimo budus(virima, kepima), kai siluma 
> sklinda konvekciniu budu (nuo krastu i centra). Tam kad butu isvengta 
> susikirtimo su auksto daznio radijo bangomis, mikrobangu krosneles skleidzia 
> 2450Mhz daznio bangas(mikro bangos), kuriu vidutinis ilgis yra apie 12 cm.
> Beje mikro bangu trinties fenomenas atsitiktinai buvo atrastas 1946 m darant 
> eksperimentus su magnetiniais laukais. Vienas mokslininkas pastebejo, kad 
> kiseneje buves sokoladas issilyde, sis atradimas, kaip tik ir dave pagrinda 
> sukurti mikrobangu krosnele ir jau 1952 m. Mikrobangu krosneles pasirode 
> rinkoje.
> 
> 
> 
> 
> 
> Oficialiai vis dar teigiama, kad mikrobangu krosneles yra absoliuciai 
> saugios ir nekelia jokio pavojaus sveikatai. Bet ar tikrai saugios?
> 1991 Metais vienoje Amerikos ligonineje pries perpilant krauja jis buvo 
> pasildytas mikrobangu krosneleje - kraujas buvo sildomas labai trumpa laika 
> ir tik iki kuno temperaturos(37 Laipsniu). Deja perpylus mikrobangu krosnele 
> pasildyta krauja ligonis mire. Tai buvo skausmingas, bet svarbus irodymas, 
> kad sildymas mikrobiologineje krosneleje zymiai pakeicia objekto chemine 
> struktura. Jie tik iki 37 laipsniu pasildytas kraujas tampa pakankamai 
> toksiskas, kad sukeltu mirtina autoimunine reakcija, tai kas atsitinka su 
> maistu, kuris buna sildomas ilgesni laika ir aukstesneje temperaturoje.
> Mikrobangu krosneleje vyksta kur kas daugiau procesu nei sildymas. Labai 
> didelis kiekis energijos veikiantis sildoma maista suskaido baltymu 
> molekules, ir sukelia reakcijas kurios normalia nevyktu naudojant kitus 
> maisto gaminimo budus. To rezultatas sukuriamos naujos ir organizmui 
> neatpazistamos molekules, kurios yra toksiskos ir net gali buti 
> kancerogeniskos. Tai paaiskina biomechaninius pakitimus, kurie buvo 
> nustatyti vieno tyrimo dalyviams.
> 
> 
> 
> Sveicaru eksperimentas
> 
> Eksperimenta atliko Sveicarijos Federalinis Technologijos institutas , ir 
> jis patvirtino, kad mikrobangu krosneles kenkia zmoniu sveikatai . Buvo 
> tiriamas savanoriu (kurie valge mikrobangeje paruosta maista) kraujas. 
> Rezultatai buvo sokiruojantys:
> 
> 
> 
> 
> 1. Tyrimo dalyviams sumazejo hemoglobino kiekis kraujyje , to rezultatas - 
> maziau deguonies pernesama i lasteles.
> 2. Taip pat savanoriams padidejo cholesterolis ir baltuju kraujo lasteliu 
> (leukocitu) kiekis. Padidejes leukocitu kiekis rodo, kad organizmas patiria 
> stresa, i organizma pateko infekcija/toksinas(ar kitas neatpazistamas 
> svetimkunis) arba atsirado pazeista lastele, kuria reikia sunaikinti.
> 3. Limfocitu kiekis sumazejo, kas yra imunines sistemos silpnumo pozymis.
> 4. Ne gana to dar savanoriu kraujo serume buvo rastas padidejes sviesa 
> skleidzianciu bakteriju(light-emitting bacteria) kiekis . Tai paaiskinama 
> tuo, kad elektromagnetiniu bangu energija islieka maiste, kas ir sukelia 
> energijos pokycius kraujyje ir bakteriju dauginimasi bei svytejima. Sis 
> atradimas parodo, kad net vanduo sildytas mikrobangu krosneleje yra nesaugus 
> vartoti.
> Tyrimo isvadoje teigiama, kad mikrobangu krosneleje paruostame maiste 
> pakinta molekuline ir energetine struktura. Taip pakitusio maisto patekimas 
> i organizma yra nepalankus sveikatai.
> Siuos faktus patvirtino palyginamoji studija, kuria atliko Raum ir Zelt 
> (1992m)
> Vakaru salyse mikrobangu zala biologiniams objektams( iskaitant zmones) buvo 
> pastebetas per antraji pasaulini kara. Tuo tarpu Sovietu sajungos 
> mokslininkai jau 1930- siais metas nustate, kad mikrobangos neigiamai veikia 
> gyvunu ir zmoniu nervine sistema. Deja vakaru saliu mokslininkai siuos 
> atradimus ignoravo.
> 
> 1980 - siais Wasingtono(USA) valstijos mokslininkai tyre namuose naudojamas 
> mikrobangu krosneles ir nustate, kad per tirpinimo, virimo ir kepimo 
> procesus( visa tai atliekant mikrobangu krosnelemis) mikrobangu 
> spinduliavimas buvo vidutiniskai ketvirtadaliu didesnis nei leistina norma - 
> 10m W/cm2. Tyrimas nustate, kad 24 is 30 modeliu neatitinka reikalavimu ir 
> turetu buti isimti is rinkos. Mikro bangu emisija siuose krosnelese sieke 
> iki 20m W/cm2. Deja korumpuoti Amerikos politikai apsvarste sio tyrimo 
> rezultatus neisdriso mikrobangu krosneliu uzdrausti, nes didziausias 
> mikrobangu krosneliu gamintojas 'uztikrino', kad sveikatai keliamo pavojaus 
> nera.
> 
> 
> Mikrobangos kenkia akims
> 
> 
> Deja tyrima atlikes profesorius teigia ka kita: Mikrobangu 
> radiacija(spinduliavimas) 'atsitrenkdama' i akis sukelia ilgalaikius 
> pokycius. Nors mikrobangu skleidziami spinduliai yra neskausmingi ir 
> nesukelia zalos is karto, per ilgesni laika tai labai kenkia akims. 
> Pakartotine (dazna) mikrobangu radiacija(spinduliavimas) sukelia kaupiamaja 
> zala akims(zala pasirodo po kurio laiko). Tas pats pasakytina ir apie 
> mikrobangines krosneles. Zmones pastoviai naudojantys mikrobangu krosneles 
> gali labai pakenkti akims ar net visiskai prarasti regejima.
> Berlyno mokslininkas Berliner Stiftung Warentest (Berlin Foundation for 
> Product Tests) 1990 -siais metais patvirtino fakta, kad visos rinkoje 
> esancios mikrobangu krosneles skleidzia sveikatai pavojingas 
> elektromagnetines bangas.
> Mikrobangu krosneles buvo uzdraustos Sovietu sajungoje
> Kinsko Radijo technologiju instituto mokslininkai nustate, kad mikrobangu 
> krosneliu skleidziamos bangos ir mikrobangu krosneleje virtas maistas 
> sukelia rimtas sveikatos problemas ir to rezultatas 1976 m. Visoje Sovietu 
> Sajungoje mikrobangu krosneles buvo uzdraustos ir nustatyti labai auksti 
> mikrobangu standartai. Taip pat sovietai apie mikrobangu krosneliu pavoju 
> ispejo visa likusi pasauli. Deja sis draudimas veliau buvo panaikintas(del 
> verslininku itakos)
> Kinsko mokslininku tyrimai taip pat nustate , kad labai sumazeja maistine 
> verte (60-90 %) - sumazejes vitaminu ir mineralu kiekis ir net suprastejusi 
> baltymu kokybe. Taip pat buvo pastebetas hormonu pakitimas, ypatingai 
> disbalansas tarp moterisku ir vyrisku hormonu. Pastovus valgymas 
> mikrobangeje virto/ sildyto maisto sukelia atminties pablogejima ar net 
> praradima, nesugebejima sukoncentruoti, emocini sutrikima ir sumazejusi 
> protini pajeguma.
> 
> Dar viename eksperimente, viena grupe geliu buvo laistoma paprastu vandeniu, 
> o kita mikrobangeje pasildytu ir atvesintu vandeniu. Mikrobangeje sildytu 
> vandeniu laistomi augalai labai greitai sunyko. Isvadas darykit patys.
> 
> 
> 
> 
> Stanford University School of Medicine, California mokslininkai atrado, kad 
> kaitinant motinos piena mikrobangineje krosneleje (72 -98 laipsniu) daug 
> grieciau dauginasi bakterijos: E. Coli bakteriju kiekis padidejo 18 kartu, 
> nei nesildytame piene. Taip pat sunyko 96% immunoglobulin-A antikuniu, kurie 
> labai svarbus kovojant su i vaiko organizma patekusiais mikrobais. Net ir 
> sildant 20-25 laipsniu temperaturoje E.coli padidejo 5 kartus. Tyrimo 
> isvada - mikrobangu radiacija turi pro-infekcini poveiki, kuris yra 
> nepastebimas naudojant vien silumini efekta.
> Kitame Vienos (Austrija) mokslininku atliktame tyrime nustatyta, kad kudikiu 
> maistas sildytas mikrobangu krosneleje kelia pavoju vaiko sveikatai ir ypac 
> imuninei sistemai.
> Doc. Lita Lee , 1989 zurnale Lancet raso: Mikrobangeje pasildytose kudikiu 
> maiste trans-amino rugstys(baltymu molekules) virsta i sintetinius cis 
> izomerus. Sintetiniai izomerai - cis-amino rugstys ar trans -riebalines 
> rugstys yra biologiskai neaktyvios. Dar daugiau viena amino rugstis - 
> L-proline - pavirsta i d-izomera, kuris yra zinomas kaip neuro-toksinas 
> (nuodija nervu sistema) ir nephra-toksinas (kenkia inkstams).
> 
> 
> 
> 'Mikrobanginis maistas' sukelia vezi
> 
> 
> 
> 
> Straipsnyje Doc. Lita Lee raso, kad kiekviena mikrobangu krosnele skleidzia 
> sveikatai pavojinga elektromagnetine radiacija ir verdant/sildant maista 
> mikrobangu krosneleje susidaro organiniai toksinai ir kancerogenai. Taip pat 
> 'mikrobaginis maistas' skatina vezi, kenkia smegenims ir sirdziai. 
> Mokslininke tvirtina, kad mikrobangu krosneles yra daug pavojingesnes nei 
> daugelis galvoja. Isvadoje pazymima:
> Mikrobangeje ruosiant mesa susidaro d-Nitrosodienthanolamines - gerai 
> zinomas kancerogenas
> Mikrobangeje verdant/sildant piena ir grudinius produktus(pvz.: koses) kai 
> kurios amino rugstys pavirsta i kancerogenus.
> Mikrobangeje atsildant saldytus vaisius, juose esanti gliukoze(cukrus) tampa 
> kancerogeniska.
> Kancirogeniniai laisvieji radikalai susidaro mikrobangeje verdant/sildant 
> augalini maista ir ypac saknines darzoves (morkas, burokelius)
> Labai sumazeja maistine verte(prarandami vitaminai ir mineralai)
> 
> Aprasydami mikrobangu krosneliu skleidziama radiacija Rusijos mokslininkai 
> net isskyre 'mikrobangu krosneliu liga'. Pirmieji jos simptomai yra zemas 
> kraujo spaudimas ir letas sirdies ritmas. Veliau pasireiskia chroniskas 
> simpatines nervu sistemos aktyvumas(streso pozymis) ir aukstas kraujo 
> spaudimas, taip pat gali buti galvos skausmas, galvos svaigimas, skausmingos 
> akys, nemiga, irzlumas, skrandzio skausmai, nervine itampa, nesugebejimas 
> susikoncentruoti, padidejusi apendicito rizika, kataraktos, 
> reprodukcines(lytines) sistemos sutrikimai ir net vezys. Sie chroniski 
> simptomai gali privesti prie antinksciu issekimo(nuolat jauciamas nuovargis, 
> alergijos) ir isemine sirdies liga (vainikines arterijos uzsikimsimas ir 
> sirdies smugis).
> 
> 
> 
> Tiesa yra slopinama
> 
> Kai Sveicarijos mokslininkai Doc. Hertel ir Blanc publikavo tyrimo 
> rezultatus kurie buvo nepalankus mikrobangu krosnelems, elektros prietaisu 
> asociacija jiems pradejo grasinti teismais ir net susidorojimu. Nepaisant to 
> Doc. Hertel tvirtai laikesi savo nuomones ir prisiteise kompensacija.
> 
> Vienas mikrobangu pasildytas/virtas valgis zmogaus nenuzudys, bet per 
> ilgesni laika, pastoviai vartojant sitoki maista organizmas yra alinamas ir 
> anksciau ar veliau jus uzklups ligos. Anksciau ar veliau oficialiai bus 
> paskelbtas faktas, kad mikrobangu krosneles sukelia vezines ligas ir kitas 
> ligas .Valgymas mikrobangu krosneleje virta/sildyta maista tai leta 
> savizudybe. Ruosdami maista mikrobangeje zmones sutaupo laiko, bet uz tai 
> moka sveikatos kaina ir trumpina savo gyvenima.
> 
> 
> 
> 
> 
> 
> 
>