Macai?

"karolis" <kailis@delfi.lt> parašė naujienų 
news:hgnogm$f5s$1@trimpas.omnitel.net...
> kuo susijes jezusas ir gurmanu grupe?
>
> "Povilas" <geras@vilkas.lt> wrote in message 
> news:hgndnm$t2t$1@trimpas.omnitel.net...
>> Jėzaus laiškas
>> Kaip jūs visi jau žinote, artinasi mano gimtadienis. Kiekvienais metais 
>> mano
>> garbei surengiama didžiulė šventė, tad manau, kad ir šiais metais ši 
>> šventė
>> dar sykį įvyks.
>> Šiuo laikotarpiu visi skuba pirkti, ieško dovanų, mirga daugybė reklamų
>> televizijoje, radijuje bei laikraščiuose - visa tai palaipsniui vis 
>> garsiau
>> skelbia, jog mano gimtadienis artinasi. Iš tikrųjų gera žinoti, kad bent
>> kartą metuose kai kurie žmonės galvoja apie mane. Tačiau pastebiu ir kita
>> dalyką: jei pradžioje žmonės, atrodo, suprato ir, regis, dėkojo už visa, 
>> ką
>> jiems padariau, tai laikui bėgant jie, rodos, vis sunkiau beatsimena šios
>> šventės priežastį.
>> Šeimos ir draugai susiburia maloniai praleisti laiką, bet jau ne visada 
>> žino
>> šios šventės prasmę. Atsimenu, kaip praeitais metais mano garbei buvo
>> suruošta didžiulė puota. Valgomojo stalas buvo nukrautas skaniausiais
>> patiekalais, pyragais, vaisiais ir saldumynais. Kambaryje buvo nuostabios
>> dekoracijos ir gausybė ypatingai supakuotų puikių dovanų. Bet žinote, ką? 
>> Aš
>> nebuvau pakviestas... Teoriškai buvau garbės svečias, bet niekas manęs
>> neatsiminė ir niekas neatsiuntė kvietimo.
>> Šventė buvo mano garbei, bet kai ta didinga diena atėjo, mane paliko 
>> lauke
>> ir prieš pat nosį užtrenkė duris... O aš vis tik norėjau būti kartu su
>> visais ir pasidalinti vaišėmis. Iš tikrųjų, visa tai manęs jau 
>> nebestebina,
>> nes jau keletą metų prieš mane užsitrenkia visos durys.
>> Kadangi nebuvau pakviestas, nusprendžiau prisijungti prie švenčiančiųjų
>> tyliai, kad niekas manęs ir nepastebėtų. Įsitaisiau kamputyje ir 
>> stebėjau.
>> Visi gėrė, valgė, krėtė kvailystes ir juokėsi iš visko. Praėjo nemažai
>> laiko. Galiausiai atėjo tas storas žmogelis su balta barzda ir ilgu 
>> raudonu
>> drabužiu. Jis nesustodamas juokėsi: "Cha cha cha!", po to atsisėdo į 
>> krėslą,
>> o visi vaikai bėgo prie jo ir šaukė: "Kalėdų senelis! Kalėdų senelis!",
>> tarsi šventė būtų buvusi jo garbei.
>> Vidurnaktį visi pradėjo sveikinti vienas kitą ir glėbesčiuotis. Plačiai
>> ištiesiau savo rankas ir laukiau, kada kas nors ateis manęs apkabinti. 
>> Ir...
>> žinote, ką... niekas pas mane neatėjo. Staiga jie visi ėmė keistis 
>> dovanomis
>> ir su didžiausiu įkarščiu vieną po kitos jas išvynioti. Kai viskas jau 
>> buvo
>> išpakuota, pažvelgiau, ar neliko netyčia vienos dovanėlės ir man... Ką 
>> jūs
>> jaustumėte, jei jūsų gimimo dieną visi keistųsi dovanomis, o jūs 
>> negautumėte
>> nė vienos?
>> Galiausiai supratau, kad šiame vakarėlyje nebuvau nei laukiamas, nei
>> trokštamas ir tyliai išėjau.
>> Kiekvienais metais tai vis labiau pasireiškia. Žmonės atsimena tik tai, 
>> ką
>> geria ir valgo, kokias dovanas gavo, o apie mane jau nebegalvoja niekas.
>> Norėčiau, kad per šių metų Kalėdų šventes leistumėte man ateiti į jūsų
>> gyvenimus. Norėčiau tikėtis, kad prisiminsite, jog daugiau kaip prieš 
>> 2000
>> metų aš atėjau į pasaulį, kad už jus atiduočiau savo gyvybę ir galutinai 
>> jus
>> išgelbėčiau.
>> Šiandien aš tetrokštu vieno: kad jūs VISA ŠIRDIMI tuo tikėtumėte.
>> Kadangi daugelis nepasikvietė manęs į šventę praeitais metais, šį kartą 
>> pats
>> surengsiu savo šventę ir tikiuosi, kad jūs gausiai prie manęs 
>> prisijungsite.
>> Teigiamo atsakymo į mano kvietimą vardan paskleiskite šią žinią kuo
>> plačiau - visiems žmonėms, kuriuos pažįstate.
>> Visą amžinybę būsiu jums už tai dėkingas. Labai stipriai jus myliu ir
>> bučiuoju - Jėzus...
>>
>>
>>
>>
>>
>>