Candripšo bazilika – viena iš seniausių krikščioniškų šventyklų visoje Abchazijoje. Pastatyta 543 m., ji prastovėjo daugiau nei tūkstantį metų, kol 1576 m. ją iš dalies sugriovė turkai. Iki šių dienų išliko tik kupolas altoriaus dalyje, dvi eilės kolonų ir šoninis priestatas. Jis ir sukėlė didžiausias diskusijas. Nelabai aišku, kodėl abi centrinės dalies kolonų eilės tarsi dubliuotos: vietoj vienos kolonos stovi dvi. Laikui bėgant, kai kurios kolonos atsiskyrė, tarp jų susidarė tarpas. Natūraliai iškyla klausimas, kodėl toks keistas architekto sprendimas? Aišku, kad pradinis planas tikriausiai buvo ne toks, kokį mes dabar matom. Pagal išlikusius „vidinės“ bazilikos karnizus galima spręsti, kad šoninės dalys buvo pristatytos vėliau, todėl ir prireikė dar vienos kolonų eilės priestatui paremti. Tokios buvo mūsų „komisijos“ išvados. Tada mes nežinojom, kad nuo savo pastatymo iki pat X a. bazilika buvo ne kartą perstatyta. Kad ir kokia apgriuvusi, tačiau šventykla iki galo neapleista. Čia nuolat kas nors lankosi ir pastatas iki šiol tarnauja pagal savo paskirtį. Kaip ir priklauso, altoriaus dalyje stovi improvizuotas altorėlis: keletas nedidelių ikonų, žvakelės, šalia padėtos kelios maldaknygės ir įvairiausių monetų krūvelė – kuklios aukos. Visos sienos žmogaus rankų aukštyje aprūkusios nuo žvakių liepsnos. Matyti, kad apeigos čia niekada nebuvo nutrūkusios, ir šventykla toliau skaičiuoja savo metus.