Omega rašė:

> Taip iseina, kad galima gaminti is gryno svino imerkto i sieros
> rugsti PbSO4 ant vienos ploksteles, o tai yra iskarauta plokstele
> nesvarbu kuri. Tada ta paruosta istrauki ir ten merki vel kita Pb
> plokstele ir vel pajungi srove. Kai gauni dvi ploksteles PbSO4 merki
> jas  ir pakrauni istikruju ikuria nori puse, taip ir pasidaro PbO2.

Tai dabar jau taip išeina, kad švino oksidas vis tik reikalingas ar ne?
Net jei jis ir „nereikalingas“, tai vis tiek pagaminamas įkrovimo 
reakcijos metu, ir yra *būtinas*, kad apskritai vyktų iškrovimo reakcija.
Ir tęsiant panašia „logika“, gal geriau iš karto išlieti dvi švino 
sulfato plokšteles (kam ten dar kažkur merkti, srovę leisti)...?
Tavo žiniai, jokia anodo konstrukcija nėra iš gryno švino dioksido
plokštelių (o iš lydinių, pastų, oksiduotų tik paviršiuje), nes jis 
nelaidus; dėl tos pačios priežasties negalima ir kristalinio švino 
sulfato plokštelė (nei anodinė, nei katodinė). O anodo korozija, net jei 
jis būtų pagamintas iš gryno švino, vis tiek vyks(ta)...