na ir puiku, sumažėjo nedarbas, o ir išvažiavo daugiausia kaimo vaikiai. 
Tingiu ieškot, bet praeitą savaitė kažkur skelbė prognozę kiek emigrantai 
parsiųs pinigų į Lietvuvą.

"Veikejas" <bishopaz@centras.lt> wrote in message 
news:iar0ee$pnn$1@trimpas.omnitel.net...
> dar galejo panagrinet kiek kubilo makles sumazino gyventoju skaiciu. Butu 
> tikrai ispudinga
>
> "vaikis" <nera@nera.lt> wrote in message 
> news:iae0he$2sq$1@trimpas.omnitel.net...
>> Labas rytas,
>>
>> Noriu pasidalinti su Jumis keletu istrauku ir neseniai isleisto 
>> pasaulinio
>> garso Svedijos ekonomisto Anderso Aslundo isleistos knygos, kurioje
>> nemazai pozityvaus demesio tenka A. Kubiliaus sekmingai kovai su krize 
>> bei
>> jo vykdomai finansu politikai.
>>
>> Kas cia vis mego ironizuoti, kad nebus rasomos knygos apie Kubiliaus
>> darba? :)
>>
>> Gero skaitymo.
>>
>> Anders Aslund savo neseniai isleistoje knygoje apie Rytu Europos 
>> finansine
>> krize (angl." The last shall be the first: The East European Financial
>> Crisis") raso:
>>
>>
>>
>>  "Didziausia staigmena yra tai, kad Latvija, Lietuva, ir Estija -
>> labiausiai krizes paveiktos salys - isvenge devalvacijos, priesingai nei
>> tvirtino didziulis Amerikos ekonomistu burys. Vietoj to sios trys
>> Baltijos salys eme vykdyti vadinamaja "vidine devalvacija". Ju
>> Vyriaus ybes 35 proc. apkarpe viesojo sektoriaus atlyginimus, ju 
>> pavyzdziu
>> paseke ir privatus sektorius. Sumazinus viesasias islaidas sanaudu lygis
>> tapo konkurencingas ir dideli einamosios saskaitos balanso deficita
>> netrukus pakeite zenklus pervirsis."
>>
>>
>>
>> Lietuvos vykdoma politika skyresi nuo Latvijos. Lietuvoje veike stipri
>> postkomunistine socialdemokratu partija, kurios vykdoma politika nebuvo
>> nei oligarchine, nei etnine; etniniai lietuviai sudare didziaja dali.
>> Ekonomine krize sali istiko socialdemokratu valdymo laikotarpiu. 2008 m.
>> spalio men. vykusius parlamento rinkimus laimejo konservatoriskoji 
>> Tevynes
>> sajunga, kurios vadovas Andrius Kubilius lapkricio menesi tapo ministru
>> pirmininku. Buvo suformuota Lietuva isgelbeti pasiryzusi centro desiniuju
>> koalicine vyriausybe. A. Kubilius - itin ramaus budo zmogus, todel krizes
>> neissigando. Jam jau buvo teke premjerauti 1999-2000 metais po Rusijos
>> finansines krizes; tuomet jis pelne nemen ka pasitikejima. Kubiliui vos
>> pradejus dirbti, 2009 m. sausio 14 d. Vilniuje kilo riauses. A. Kubilius
>> jas sutvarke, ir jos niekada nepasikartojo; tuomet lietuvius sukrete
>> smurto vaizdai. Pelnes grieztos fiskalines politikos salininko reputacija
>> A. Kubilius sako: "Mano patarimas yra paprastas:. Reikia kuo skubiau 
>> imtis
>> fiskalinio konsolidavimo priemoniu."
>>
>>
>>
>> Anders Aslund savo neseniai isleistoje knygoje apie Rytu Europos 
>> finansine
>> krize (angl." The last shall be the first: The East European Financial
>> Crisis") raso:
>>
>>  "Didziausia staigmena yra tai, kad Latvija, Lietuva, ir Estija -
>> labiausiai krizes paveiktos salys - isvenge devalvacijos, priesingai nei
>> tvirtino didziulis Amerikos ekonomistu burys. Vietoj to sios trys
>> Baltijos salys eme vykdyti vadinamaja "vidine devalvacija". Ju
>> Vyriausybes 35 proc. apkarpe viesojo sektoriaus atlyginimus, ju pavyzdziu
>> paseke ir privatus sektorius. Sumazinus viesasias islaidas sanaud u lygis
>> tapo konkurencingas ir dideli einamosios saskaitos balanso deficita
>> netrukus pakeite zenklus pervirsis."
>>
>> Skiltyje "Lietuva, Estija ir Bulgarija: tvirta antikrizine politika be 
>> TVF
>> pagalbos" rasoma:
>> Naturalu, kad Lietuva, Estija ir Bulgarija, t.y. salys, kuriose veikia
>> valiutu valdybos modelis, butu aptartos kartu. Visos trys issiskiria savo
>> neiprastomis kovos su krize priemonemis, be to, nepaisant didelio
>> einamosios saskaitos deficito, nei viena is ju neprase TVF pagalbos.
>>
>> Idomiausia tai, kad TVF programos neprireike Lietuvai, kurios ekonomine
>> padetis buvo labai panasi i Latvijos, kai 2008 m. einamosios saskaitos
>> deficita sudare 13 procentu BVP, taciau jai pavyko isvengti pradinio
>> krizes etapo, bet to, jos ekonomika nebuvo tiek perkaitusi, o vietiniai
>> bankai isvenge didesnes griuties. 2008 m. pabaigoje Lietuvos uzsienio
>> skola sudare tik 69 procentus BVP.
>>
>> Lietuvos vykdoma politika skyresi nuo Latvijos. Lietuvoje veike stipri
>> postkomunistine socialdemokratu partija, kurios vykdoma politika nebuvo
>> nei oligarchine, nei etnine; etniniai lietuviai sudare didziaja dali.
>> Ekonomine krize sali istiko socialdemokratu valdymo laikotarpiu. 2008 m.
>> spalio men. vykusius parlamento rinkimus laimejo konservatoriskoji 
>> Tevynes
>> sajunga, kurios vadovas Andrius Kubilius lapkricio menesi tapo ministru
>> pirmininku. Buvo suformuota Lietuva isgelbeti pasiryzusi centro desiniuju
>> koalicine vyriausybe. A. Kubilius - itin ramaus budo zmogus, todel krizes
>> neissigando. Jam jau buvo teke premjerauti 1999-2000 metais po Rusijos
>> finansines krizes; tuomet jis pelne nemenka pasitikejima. Kubiliui vos
>> pradejus dirbti, 2009 m. sausio 14 d. Vilniuje kilo riauses. A. Kubilius
>> jas sutvarke, ir jos niekada nepasikartojo; tuomet lietuvius sukrete
>> smurto vaizdai. Pelnes grieztos fiskalines politikos salininko reputacija
>> A. Kubilius sako: "Mano patarimas yra paprastas:. Reikia kuo skubiau 
>> imtis
>> fiskalinio konsolidavimo priemoniu."
>>
>> Matydamas, kaip derybos su TVF neigiamai isreklamavo Latvija, A. Kubilius
>> pasirinko tokiame zaidime nedalyvauti. Be to, jis nenorejo rizikuoti
>> fiksuotu valiutos kursu. Jo planas buvo ir paprastas, ir radikalus:
>> viesasias islaidas 2009 m. mazinti 8 procentais, o 2010 m. - 5 procentais
>> BVP. Pirmasis sprendimas del biudzeto konsolidavimo (4 proc.) priemoniu
>> buvo priimtas 2008 m. gruodzio men. Sias priemones sudare  visapusiska
>> mokesciu reforma, plataus masto islaidu mazinimas, taip pat sumazintas
>> imoku pervedimas i  privaloma pensiju fonda. 2009 m. geguzes menesi buvo
>> priimtas antrasis 3 procentu BVP paketas, kuriame daugiausia demesio buvo
>> skiriama  islaidu mazinimui, iskaitant sveikatos draudima ir pensiju 
>> fondo
>> imokas. 2009 m. liepos menesio priemoniu pakete (0,5 procento BVP) PVM
>> padidintas 1 procentiniu punktu.
>>
>> 2009 m. Lietuva islaidas sumazino net 8,6 procento BVP, taciau nepaisant
>> to del smarkiai mazejanciu iplauku biudzeto deficitas isaugo iki 8,9
>> procento. Lietuva emesi rimtu viesojo sektoriaus ir aukstojo mokslo
>> reformu.
>>
>> Krizes laikotarpiu, kaip reikalaujama, Lietuva ir toliau skolinosi
>> euroobligaciju rinkoje. 2009 m. birzelio pradzioje, kai visi kalbejo apie
>> tai, kad Latvija neisvengs devalvacijos, Lietuvos obligaciju 
>> pajamingumas
>> isaugo net iki 9,5 procentu per metus, taciau veliau pradejo mazeti ir
>> spalio menesi sudare 6,8 procento per metus; veliau normalizavosi. 2009 m
>> BVP sumazejo 15 procentu, tuo tarpu einamoji saskaita pasieke 3,2 
>> procento
>> BVP pervirsi. Antraji 2010 m. ketvirti ekonomika vel pradejo augti.
>> Lietuva, taip pat kaip Latvija, buvo priversta atideti savo planus ivesti
>> eura iki 2014 m., taciau pasiryzimas siuo klausimu neblesta".
>>
>
>