Nelauk ir ašarų neliek prie mano kapo,
Ten nėr manęs.
Ten miego takas.
Dabar- aš gaiviai pučiantis pietys.
Aš- deimantinis sniego spindesys.
Aš- saulė glostanti javus,
Aš- aksominis rudenio lietus,
Aš tavo ryto žvilgsny neramiam esu,
Kai paukščiai tyliai sklendžiantys ratu,
Sparnus į dangų tiesia.
Aš- žvaigždėmis tau giedrią naktį šviesiu.
Prie mano kapo neraudok balsu,
Manęs ten nėr.
Aš čia esu.
Cia zodziai tikrai ne mano, bet tai man suteike stiprybes. Stiprybes ir
tau cc.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093