gali būtim, kads toks gražus poetas anksti  galėjo tapti moterų auka ir
dėl to protas liko atskirtas nuo sielos ir  įžemintas į kūna. Nes
poezija išties perdėm kūniška. Nes tada blaškosi tokios dūšelės po
svietą tarsi meilės ieškodamos, tik su slaptu tikslu - niekada jos
nerasti. O kūnų tada reikia vis daugiau ir daugiau, ko pasekmėje vis
daugiau ir kančios ir liudesio... nes visa tai kyla iį kaltės... iš
atsiskyrimo minčių...  Bet, atrodo, kad ir poetas tai jaučia... gražus
tas eilėraštis apie čiulbantį tia tia tia vaiką. Vaiko nekaltumas ir
besąlygiška meilė poetui primena senai užmirštą rojaus sodą... tai
tarsi tėvo paklydėlio sugrįžimas pas sūnų.  jaučiu tragizmą šiose
nuoširdžiose eilėse.  Tikiuosi, kad šis poetas dar savo trtus mums
atvers. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20080