Man neokomunizmas – tai visos neigiamos dabartinės globalizacijos
pusės. Anksčiau, pamenate, sovietinėje Lietuvoje baisiausias liaudies
priešas buvo buržuazinis nacionalistas. Kiek tokių buvo išvežta iš
Lietuvos, mes žinome. Paskaitykite Lietuvos spaudą šiandien. Baubas ir
vėl tas pats, ir vėl gąsdinama lietuviškaisiais nacionalistais. Kaip
baisiausias dalykas  buvo aprašoma „nacionalistiškai nusiteikusių“
jaunuolių demonstracija. Įsivaizduokite, ėjo ir skandavo „Lietuva –
lietuviams!“ Ir kas čia baisaus? Kas šiandien didžiausias baubas
Europoje? Nacionalistas. Pamenu, pernai skaičiau, kaip kažkoks dabartinis
Lietuvos politikas pasakė, kad patriotizmas tai „kvailumo išraiška“
ir „niekšų priedanga“. Dabar patriotišką jaunimą Lietuvoje jau
vadina „naciais“. Panašiai ir Amerikoje. Jeigu tik kas nors kam nors
nepatinka tai iškart ir užklijuoja „nacio“, „rasisto“ arba
„antisemito“ etiketę. Sovietų Sąjungoje komunistai kitaminčius
būdavo vadindavo „liaudies priešais“, o dabartiniai neoliberalai
vadina mus „naciais“. Lietuvoje žodį „buržuazinis“ numetė, o
nacionalistas liko – ir jis tebėra „liaudies priešas“. Komunistinė
politika norėjo sugriauti tautiškumą, tačiau nesugebėjo sugriauti jo
taip, kaip kad bandoma padaryti šiandien.
Dabartinė globalizacija griauna Prancūziją, Angliją, Olandiją ir
kitas Vakarų Europos šalis. Masiškai propaguojamos atskiras tautas
naikinančios idėjos – kraustymasis, migracija, susiniveliavimas. Aš
gyvenau „tautų katile“ Londone, Niujorke, žinau, ką tai reiškia.
Todėl apie tai kalbu ir kalbėsiu. Man neegzistuoja jokios „šventos
karvės“, jokie „tabu“, nes mano pažiūras suformavo EMIGRACIJA ir
esu iš tų proletarų, kurie neberturi ką prarasti. Mes jau gyvenome
Sovietų sąjungoje, kai reikėjo laikyti liežuvį už dantų, ir jeigu
viskas kartojasi, tai iš to reikia daryti kažkokias išvadas.


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19777