Mano tėvo nurodymu visi vaikai turėdavo prasiplauti savo lėkštes, o
sekmadieniais neleisdavo Mamai gaminti  pietų. Eidavome į artimiausią
Tartų kavinę. Per mažai padėdavome Mamai, dabar gailiuosi. Aš buvau
etetinis mogliuotojas- nešdavau patalinės, rankšluoščių maišą pas
bobutę , ir ten sukdavau rankeną. Man tai buvo lyg šventė- lyg būčiau
patekęs į paslaptingą pasaulį. Absoliučioje tyloje garsiai tiksėdavo
milžiniškas geležinis žadintuvas, monotoniškai tarškėdavo moglių
krumpliaračiai. Patalpa buvo apytuštė su nedideliu langeliu. Joje
stovėjo geležinė labai aukšta lova su keliomis storiausiomis
pagalvėmis, neįsivaizdavau kaip bobulytė miega, gal sėdėdama,
nedidelis stsliukas su nukryžiuotoju, ant sienos-šv.Marijos didelis
 paveikslas, kelio kėdės, nedidukė spinta ir...viskas. Grįždavau namo
ant peties nešinas keletų sunkių ritinių. Berods apie tai rašiau jau
anksčiau, tad nesiplėsiu.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19700