Įsivaizduoju, kaip šį gražų pavasarį autorė vaikštinėja palei
Žaliąjį tiltą, besigrožėdama raudonų saulėlydžių virš Neries
nušviestais aukštos meninės vertės stribų grupės tvirtose rankose
suspaustais PPš automatais ir įtaigiai vyriškais veidais.
Galiu dar patarti, sulaukus Seime atvirų durų dienos, pasigrožėti
Morkūno darbo šaunamaisiais ginklais sovietinių kareivų rankose. Atrodo
ne ką blogiau, negu iš po tilto. Sako, kai kurie seimūnai vaikšto ne į
koplyčią, o prie to paveldo-vitražo (ir patira katarsį!)
O čia visokie filosofai su psichologais klausinėja vieni kitų iš kur
tą Seimo ir rinkėjų šizofrenija "imasi".

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19605