Žinote ką pasakysiu - tokios priekabės kaip kirtis ar priegaidės neturi
NIEKO BENDRO su poezija. Jei žmogus skaitydamas galvoja apie kirčiavimo
taisykles, tai arba jis yra lietuvių kalbos mokytoja (tik ne paskutinių
klasių), arba šiaip truputį trenktas ir nemėgsta poezijos, net
nesistengia priimti jos.
moteriškumo aš nepastebėjau, bet net jeigu jo čia ir būtų, koks
skirtumas? juk autorius nei mano sūnus, nei meilužis, koks skitumas, ką
jis veikia, kaip atrodo, ar kokios lyties yra. Čia jau hemofobija.
tekstai man patiko. proziška, su miliauskaitės atspindžiais, bet gal
tai net atsitiktinumas, velnias žino. man patiko, nes yra kažkoks visus
tekstus vienijantis stilius. Dar autorius intonacijomis, ar kažkuo kitu,
jutiminiu, priminė šimborską. 
pačios nuostabiausios eilutės (man) buvo šios:

didžiulėje vejoje 
nesustodama ūžė žoliapjovė 

sėkmės.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16706