Prisiminiau lryto žurnalistą Nerijų Povilaitį. Atrodo, ne taip toli nuo tėviškės gyvenu, bet ilgiuos savo vaikystės ir daug metų bent Kauno dieną užsisakydavau, paskaitydavau kaip namie. Prastesniais laikais tėvas banderolėm namų laikraštį sudėjęs siųsdavo, o aš paskaičius dar mūsų ambulatorijos daktarui, irgi kauniečiui "tremty", nunešus ant stalo padėdavau. Paskui tėvas išėjo į pensiją, laikraščius siųsti brangu, tai paskaitydavau apie Kauną šen ir ten, visur. Ir kiek jau metų apie Kauną ką randu lryte, tai nuotaiką susigadinu. Taip nemėgt miesto ir jo žmonių, parinkt kuo kreivesnes, net necharekteringas nuotraukas, straipsnių akcentus, tai tik lryto etatinis korespondentas Kaune Nerijus Povilaitis gali, sakau jums. O dėl mano nostalgijos nesistebėkit, emigrantus panašiom nuotaikom, tik iš toli, iš viso pasaulio, dabar radau tuose Garliavos įvykiuose. Labai man jie patinka. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19619