siandien ejau is anksto numatytu marsrutu, tvarkiau pribrendusius reikalus.
malonus dalykas buvo nunesti apvalia sumele (gal kas ir juoksis, bet apie
tai veliau) banka. kiekvienos, kad ir ilgiausios keliones pradzia - pirmas
zingsnis, kaip sakoma. taigi busimam milijonui - aprupintos senatves ir
savivertes jausmo garantui dedu pagrindus. vienzo, nupedinau i savo banka,
paspaudziau "grynuju pinigu operacijos" ir tiesiu taikymu prie langelio pas
blysku vaikina su zaliu kaklaraisciu. noriu padet pinigu i savo saskaita,
isdidziai sakau. grazu ziuret, kaip jo laibi pirstai igudusiai delioja mano
simtines: daukantas prie daukanto, skaicius prie skaiciaus (jeigu klystu ir
ten ne daukantas, prasau pataisyti). suskaiciaves perklausia: tukstantis?
ir atlaidziai nusisypso. nu nieko sau? jam mano tukstantis juokingas. gi
neprasau idet i snoro banka. nesakau: gal galetumet ten kaip nors, pro
uzpakalines duris kystelt i snoro banka? beje, sita iformacija yra neskirta
banditams, o tik doriems zmonems.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18916