siandien ejau is anksto numatytu marsrutu, tvarkiau pribrendusius reikalus. malonus dalykas buvo nunesti apvalia sumele (gal kas ir juoksis, bet apie tai veliau) banka. kiekvienos, kad ir ilgiausios keliones pradzia - pirmas zingsnis, kaip sakoma. taigi busimam milijonui - aprupintos senatves ir savivertes jausmo garantui dedu pagrindus. vienzo, nupedinau i savo banka, paspaudziau "grynuju pinigu operacijos" ir tiesiu taikymu prie langelio pas blysku vaikina su zaliu kaklaraisciu. noriu padet pinigu i savo saskaita, isdidziai sakau. grazu ziuret, kaip jo laibi pirstai igudusiai delioja mano simtines: daukantas prie daukanto, skaicius prie skaiciaus (jeigu klystu ir ten ne daukantas, prasau pataisyti). suskaiciaves perklausia: tukstantis? ir atlaidziai nusisypso. nu nieko sau? jam mano tukstantis juokingas. gi neprasau idet i snoro banka. nesakau: gal galetumet ten kaip nors, pro uzpakalines duris kystelt i snoro banka? beje, sita iformacija yra neskirta banditams, o tik doriems zmonems. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18916