Aš manau, kad tai yra tragedija... jaunų, gabių, talentingų literatų
tragedija: jie rašo, kaip uoliai pagal senus, labai senus tekstus
išmoko... Kai kas net ploja katučių. Ak, kaip šaunu. Nes tiems, kas
ploja, giliai nusispjauti ant jūsų likimo... Tokių emocinių
aikčiotojų šutvė, kuri niekad už pinigus nenupirks jūsų knygos.
Tokių infantilų ir bezdarių šutvė. Šalia jūsų, talentingų. Ir jie
kreipia jus ne ten... Kai jūs būsite šalia leidyklų, kurioms svarbu
pardavimai, ta kvailių šutvė jums nepadės... Būsite gūdžiai, labai
nemaloniai viena... Reikia rašyti kitaip, kad būtum parduodamas ir
turėtum bent mažą tikslą gyventi iš kūrybos... gyventi iš kūrybos
nusiplėšus voratinklius... nes tai dieviška... o tai jums plojančiai
šutvei nesuvokiama... nes jie bezdariai, o jūs - talentinga.   

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18813