Toks liūdnas – tarsi vienas būčiau [ 
Blaivus patekęs tarp girtų./
Juokingas – tarsi tarp blizgučių,
/Šaltų, neliečiamų daiktų.///...

Plevena seno rūbo klostės./
Risnoju aš užpakaly/
Šio amžiaus, kur apvainikuoti/
Kvailys ir kvaitulys.///...

Prie šono – ištikimas ginklas/
Iš protėvių laikų taurių./
Ir sako, aš esu turtingas/
Todėl, kad nieko neturiu.///...

Aš ištikimas – tarsi aidas./
Aš paskui šauksmą. – be galvos./
Manęs, keistuolio, žmonės baidos,/
Tarytum sąžinės savos.///...

Ir to baisaus malūno vytas,/
Ir lodytas piktų šunų,/
Graudus risnojimas pavirto/
Didžiausiuoju pranašumu.///...

Verba, Algirdas. Aprišu obelį. – Vilnius: Vaga, 1980.


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18762