"Namuose –  neurotiška, ketvirtą dešimtį įpusėjusi ir priėjusi
gyvenimo akligatvį mama Eva: vyro ir draugų nėra, naktinis paštininkės
darbas – menkai apmokamas, pavojingas ir džiaugsmo neteikiantis.
Perspektyvų nematanti moteris paguodos ieško gurkšnodama gėrimus
baruose ar bukai spoksodama televizorių. Mokykloje berniuko tyko fiziškai
stipresnių vaikinų patyčios ir viešas seksualinis pažeminimas.
.......„Šuniškam gyvenimui“ išreikšti režisierius pasitelkia
benamio mišrūno šuns vaizdinį. Filme šuo pasirodo, regis, trejus
kartus. Pirmą kartą nuo jo su pirkiniais bėga išsigandusi Eva. Antrą
kartą šunį gatvėmis vejasi Sebastianas. Trečią kartą jį išvystame
partrenktą autobuso, kuriuo nežinia kur važiavo paauglys; šuo dvesia, o
Sebė sėdi šalia ant žemės, glosto ir žiūri į savo kruvinas rankas.
Kraujas šildo, gal ką nors sufleruoja?.."
....................................taigi, taigi, šuniškas gyveniumas
laukia visų mūsų, jei pasyviai leisim, kad už mus sprendimus priimtų
visokie neaiškaus plauko trockistiniai "visuomenių performuotojai",
visuomenių destruktūraliizuotaojai. Ir ne šiaip šuniškas gyvenimas,
bet gyvenimas piktų benamių "dvarneškų".  Nes tie parazituojantys
multikultūriškumo propaguotojai su tautomis elgiasi kur kas blogiau nei
su gyvūnais. Šunininkai stengiasi išsaugoti gryną veislę, o šie gi
atvirkščiai. Jie net sukūrė tokį "mokslą kaip KREOLIZMAS,  ir
užsiima KREOLIZACIJA, t.y. kaip sukergti afrikiečių rasę su
baltaisiais, kad šie užmirštų savają rasinę identifikaciją. 


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18741