Galutinė "Tūkstančio ir vienos nakties" versija sudaryta Egipto
mameliukų valdymo laikotarpiu. Tačiau arabiškas pavadinimas - persų
"Tūkstančio pasakojimų" (Hazar afsana) kalkė. "Kitab al-Fihrist"
(Knygos-indekso) autorius, arabas, ca. 988 m. taip aiškina "Tūkstančio
ir vienos nakties" genezę: pirmieji pasakas kūrė, žinoma, senovės
persai; jas perėmė ir perpasakojo partų karaliai, o iš Sasanidų
dinastijos - arabai (kurie, tarp kitko, Sasanidų karalystę sulygino su
žeme). Rėmai - persiški, bet apaugę vėlesniais pasakojimais (viskas,
susiję su kalifu Harūnu ar-Rašidu - iš Bagdado Abasidų laikų, o
Aladinas su savo stebuklinga lempa - mameliukų Kairas). Todėl negalima
teigti, kad "Tūkstantis ir viena naktis" - persų kūrinys, o arabai čia
lyg ir niekuo dėti (prieš teigiant, jei tingisi į biblioteką eiti,
galima bent dėdės Gūglio pasiklausti). Pačiame eilėraščio vertime
žeidžia netiksliai verstos arabų literatų ar mąstytojų pavardės, iš
kokios gi kalbos versta? O veiksmažodžio "veikti" šaknis - fa, ajn, lam;
taigi: fa'ala.
 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18677