kiek žinau, yra Lietuvoj vienas mecenatas, kuris iš savo norvegų
surinkto nobelio premijos paskyrė stipendijas keliems (gal dešimčiai)
menininkų. Tame tarpe rašytojui Granauskui, poetui Macelijui
Martinaičiui. Nori nenori jis priverstas kone kasmet iškepti po knygą.
Mūsų spauda apie gerus darbus linkus patylėti, bet va, jei nebemato
blogų darbų, tai pasistengia juos išprovokuoti... kaip kad su Stoma.
Suprasčiau " žurnalistinį tyrimą", jei būtų koncentruojamasi ant
ydingos mados kiekvienam seimo nariui skirti po tris "patarėjas",
"padėjėjas", kurios matomai nėra profesionalios jokiuose klausimuose ir
gali atlikti tik sekretorės vaidmenį.  Rūpūs miltai, Londone bendravau
su Lordų rūmų patarėju medijos klausimais - profesoriumi Richardu
Collins'u. . Nei vienas lordas neturi tokios prabangos kaip keli 
asmeniniai patarėjai. Yra priofesionalūs patarėjai visais klausimais ir
kai iškyla koks klausimas keliems tokiems ekspertams pateikiama užduotis
ir jie ją vykdo, bei pateikia ataskaitą užapvaliojo stalo Parlamente kur
susirenka visi, kas tuo klausimu domisi ar įpareigoti išspręsti
klausimą. Tai profesionalu ir daug taupiau, nei turėti tris patarėjus,
kurie privalo viską žinoti. Juk yra daugybė mokslininkų, menininkų ir
kitų specialistų, kuriuos galima būtų įdarbinti ir kurie sutiktų
pasitarnauti valstybei kad ir už pusę etato. O mentalinis lygis seimo
pakiltų į kur kas aukštesnį lygmenį. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18658