Lietuvių rašytojų keista liga - vengti veiksmo. Tai, kas šiame apsakyme
svarbiausia ("Vinco kūnas sudarkytas. Ir tau, ir tavo vyrui pasimaišė
protas."), - kaip niekur nieko palikta už kadro. Arba autorei pritrūko
valios išvystyti veiksmą (parodyti skaitytojams priešpriešą, kovą),
arba ji pati gilumoje menkai tikėjo, kad galima užpulti žmogų dėl
vėjo įkalinimo. // Daugeliui jaunų autorių įtaigiau rašyti trukdo
tai, kad jos gyvena ramų, miesčioniškai slopų, tvarkingą gyvenimą. Ir
tai juntama apsakymuose.
--
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18643