Simboliška, kad Teatro dienos minėjimo gražus baigiamasis akordas - su Sigito Gedos eilėmis. Skambinant Petrui Geniušui, diriguojant Modestui Pitrėnui, eiles skaitant Andriui Žebrauskui... Ačiū teatralams, radusiems būdą tyliai, be pompastikos pagerbti Velionį. Sigitas buvo kuklus, nedemonstruojantis savo didelių bėdų, o prokuroro ir teisėjų ujamas iš šios visuomenės neprašė pagalbos ir nerinko pinigų, kaip dabar madinga, vėžiui gydyti. Jis mokėjo padėti kitiems, tik ne sau. Ilsėkis, Sigitai. Tu gyvesnis už visus gyvuosius. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16653