Džiaugiuosi, kad užkabino. Jeigu jau terra ir kalba-labukas šitaip
plėšosi, vadinasi tikrai ne veltui plušėta. Smagu versti gerą poeziją
- visad slidžiai einasi. O pažodinio vertimo sąvoka, mano tvirtu
įsitikinimu, poezijos vertimų kontekste, apskritai neturėtų figūruoti.
Pažodiniu vertimu versti poeziją beveik neįmanoma. Bent jau tokią, kaip
ši. Na, o brandinti galima kad ir visą savo amželį. Svarbiausia
neperbrandinti. Bet juk smagu paleisti į gyvenimą. Ypač kai pasigirsta
terrų ir kalbalabukų pagraudenimai. Tik terros agresyvumas "neveža".

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16966