Deja, nebuvau knygos pristatyme, bet man ši knygos/sutiktuvių recenzija (įspūdžiai) iš tiesų patiko (net labai). Gaila, kad nedalyvavau. Manau, kad recenzentas gerai pasielgė, nei kritikavo, nei peikė, nei išaukštino, nei liaupsino knygos, o tuo labiau knygos autorės. Tikiuosi, kad ši knyga yra tokia nepakartojama, kaip kitos Viktorijos Daujotytės-Pakerienės knygos. Įspūdinga: „Sakoma, kad garsiai skaitomas Maironis atstato, kas kūne sutrikdyta.“, „Knygos autorei kalba – menas, o prof. Arvydui Šliogeriui kalba – giljotina.“ Mano galva, paskutinis sakinys galėtu baigtis dauktaškiu, bet, deja, tokie yra stiliaus reikalavimai. Linkiu, kad kiekvienam šios recenzijos skaitytojui taškas būtų ne taškas, o dauktaškis. Tada mes privalėsime mąstyti, o kas mums yra tas taip išgirtas kalbos menas? Recenziją vertinu ne labai gerai, o puikiai! -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16715