Žiū, Nojus visą CV parašė, kad gautų pagalbos. Aš vis vien geresnė:
man su vyskupu teko ne epizodiškai skristi, o  darbuotis kartu, tsakant,
tam tikruose baruose. Bet aš ne tik neprašiau pagalbos iš šatėnų, o
ir siūlomos dovanai nepriėmiau (darkart ačiū xXui). Tačiau mane vis
vien išvadino žiurke, graužusia svetimus lašinius. Negraužiau aš tų
žydiškų lašinių! Ir patiems žydams nerekomenduočiau jų ėsti. Pats
Dievas uždraudė. O Nojui būtų pats tas xXo tvoras apkarpyti, nes jis
mėgsta slėptis užu jų. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17508