ar žinai noe, kaip atsirandama fatališkai? taigi visą laiką būnama
šalia. ir kikenama į saują.tik vieną sykį, tik vieną sykelį, kai po
daugelio mėnesių atsiverčiau ir kaiptik toje vietoje, kur ..., o gal ...
pranešė, kad nebėra ..., sakyčiau buvo pirštas kažkieno, nes
nebūčiau nė sužinojęs. jinai žinojo šį tą apie paracelso rožę.
jinai galėtų persakyt tinkamai tokius kelis ispaniškus žodžius: y sin
embargo me cuesta decir adios a la vida. La cosa que es tan desierta, tan
dulce y tan conocida... (labai grubiai tai maždug taip: ir vis dėlto man
nelengva ištart sudie gyvenimui - kuris yra daiktas toks tuščias, toks
saldus ir toks savas, gerai pažįstamas.) o prieš tai ėjo žodžiai:
manyana vendra la bala, y con la bala el olvido, y como dijo el sabio
merlin, morir - es de haber nacido. (rytoj atlėks kulipka, o su ja -
užsimiršimas, kaip sakė išmintinčius Merlinas - kad numirtum, pirma
turi būti gimęs). o gale, arba prieš galą - miro en el alba mis manos,
y en las manos las venas, con estranjeza las miro, como si fureron ajenos
(žiūriu į savo rakas švintant, žiūriu į jas išraizgiusias venas, ir
taip keistai žiūriu, tarytum jos būtų ne mano.) Turiu pasiaiškinti,
kad nuklydau į praeitį ir į lyriką, nes -  dabar man groja Džinas
d'auris. man nepatinka, ką jis daro. ir kam to reikia - Prisiminimuose iš
Alhambros prikabinti vargonus. kažkoks popsas. nors gražiai skamba. netgi
veža. o už visus geriau tą darė senukas Segovija - jo gitara dainavo be
jokių vargonų. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17490