Labiausiai atmintyje įstrigęs tvenkinys su užtvanka ir tyvuliuojančiu
mažu kriokliu. . . Dar pamenu laiptelius, kurie leidosi žemyn į skaidrų
dugną. . . Beje, tvenkinys buvo žuvingas. . . Tėtis padėdavo
išsipjauti lazdyno meškerę, užrišti kabliuką, uždėti masalą. . .
Nors jis buvo geresnis žvejys, keturmetis jo sūnus net negalvojo Jam
nusileisti, tikindamas, kad vieną syk jis pagaus tikrai didelį karpį,
Kad Tėvas galėtų juo didžiuotis. . .Iš atminties neišblėsta girnos,
kuriomis Močiutė kažkada kuldavo grūdus. . .Prisirpusios vyšnios,
obuoliai. . .Šie prisiminimai tikiuosi išliks visą gyvenimą, nors ir
migloti. . . Dabar tenka tenkintis Kamorūnų kapinaitėmis, kuriose apie
tai primena išdidžiai stūksantys paminklai, kurie išliks amžinai. . .
Mano atmintyje. . . Su Didele Pagarba. Remigijus Baranauskas 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=4222