178344. laumė ragana "kartais pasitaiko, kad myli ir tokius :)." "Tokius" gal ir galima? Bet, ar galima - "jokius"? Teko pagyventi šalyje, kur moterys nei bjaurios, nei gražios, nei per vidurį: tiesiog - jokios. Nieko nebeprisimenu. Taip man ir su Kaunu. Nuvažiuoju, pavaikštau, grįžtu. Tuščia... "aš meilės Kaunui nejaučiu, bet neapykantos - irgi ne. kodėl tau atrodo, kad jis savęs negerbia? bet... o kas ten gali save gerbti - pastatai, paminklai, parkai? o miesto valdžia, žmonės, nuo kurių priklauso, kaip keičiasi miestas - ar tai jau Kaunas? nežinau, kuo daugiau giliniesi, tuo neaiškiau darosi :)" Pasirašau. Negali nekęsti meilės, kuri buvo be atsako (būtų kažkas labai pakrypę, jei miestas atsakytų :)) Ir neapykantos, kuria putoja Kauno nepažinę, nėra. Gal gailestis, nes jo aną veidą atsimenu (ir ne dėl to, kad "jaunystės gaila"), o šito nebeįžiūriu. Kartu su valdžia pilkėja ir pastatai, ir paminklai, ir žmonės. O gal atvirkščiai, reikia pradėti nuo žmonių? Ar tuštuma akyse nėra nepagarba sau? Todėl "nežinau, kuo daugiau giliniesi, tuo neaiškiau darosi :)" -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17291