Kapitalizmas nemirė. Tik stebuklingai lazdelei mostelėjus, krito naftos kainos, krito kompanijų kapitalas, bankai pradėjo atšaukinėti kreditus, pasibaigė praktiškai bet koks kreditavimas, verslas nustojo pirkti metalų produkciją. Oligarchai ėmė suprasti, kad jie jau nebe oligarchai. Žlugo fondų rinka, iškilo daugybė problemų su metalurgijos, automobilių, statybų, chemijos ir kitų kompanijų produkcijos realizavimu. Tokiais pranešimais mirga pasaulio naujienų eilutės. Fondų rinkos žlugo per kelias dienas. Bankai prarado daug klientų pinigų, kuriais lošė rinkoje. Akcijas parduoti žemesnėmis kainomis reiškė pripažinti milžiniškus nuostolius ir atimti iš savęs viltį tikėti, kad čia tik atsitiktinis kritimas, ir po savaitės kainos vėl pakils ir viskas susitvarkys. Ir visi ėmė laukti kainų grįžimo. O jos krito. Dėl viso šito bankai pritrūko pinigų, jie nebegali taip, kaip anksčiau dalinti paskolų, nes nėra pinigų. Vakarų bankai dėl problemų savo šalyse pradeda atšaukinėti kitų šalių bankams ir kompanijoms išduotus kreditus, o tai dar labiau apsunkino padėtį. Bankams ir stambioms kompanijoms išmušė apokalipsės laikas. Šiame ekonominiame pasaulio makete, kuris buvo sukurtas per paskutinius dešimtmečius, be paskolų dirbti negalėjo nė viena stambi įmonė, nė vienas bankas. Paskolos iš Vakarų buvo lengvai prieinamos, o palūkanos verslui labai mažos. Valstybės ėmė gelbėti skęstančius oligarchus, jų bankus, jų kompanijas, siūlo paskolas strategiškai svarbių valstybei kompanijų gelbėjimui. Akcijų kainos krenta, naftos kainos - irgi krenta, produkcijos realizavimo rinkos mažėja. Taip įvyks globalusis nuosavybės perdalinimas, kuris ir yra vienas iš pagrindinių etapo, kuris sąlyginai vadinamas „valdoma griūtimi“, tikslų. Žinoma, daug verslo pirmiausiai pereis į valstybės rankas, o paskui iš valstybės pereis tiems, kam reikia. Doleris bus stiprus iki to laiko, kol oligarchams ir kitoms kompanijoms reikės grąžinti kreditus doleriais, kol juo nebus atsiskaityta su tais, iš kurių valstybė ne atims verslą, o jį nupirks. Stiprų dolerį grąžinti daug sudėtingiau. Štai kada prasidės pats įdomiausias ir tikrai pavojingiausias etapas. Paprastiems žmonėms, turintiems nedideles santaupas, bei smulkiems ir vidutiniams verslininkams dabar vykstantys globalūs procesai gali padaryti griaunančią įtaką. Vyksta globalus nuosavybės perdalijimas, formuojasi nauja pasaulio konfigūracija su naujais jėgos centrais. Nors pagrindinis perskirstymo tikslas yra stambiausios kompanijos, bankai, įmonės, o ne smulkusis ir vidutinis verslas, bet smūgiai kirs visiems, ir jų reikia saugotis, suspėti nuo jų išsisukti ar nors kiek galima susilpninti. Kaip žiūrėti į šitą krizę? Sunku pasakyti vienareikšmiškai. Stipresni ir protingesni plėšrūnai suvalgys silpnesnius ir ne tokius protingus. Toliau bus neišvengiamybė - seks dolerio defoltas. Tai neišvengiama bet kuriuo atveju, nes FRS dolerio perprodukcija yra labai protinga, gigantiškos apimties ir užmojų, bet vis dėlto tik piramidė. Ši piramidė jau atitarnavo savo, atnešė savo kūrėjams pasakiškus pelnus, ir, iš vienos pusės, jos išsaugoti neįmanoma, o iš kitos - nėra prasmės. Reikia pereiti prie naujos pinigų uždirbimo schemos. Perėjimas prie naujos pasaulinės sistemos, neatsisakius pasaulinės valiutos – dolerio - neįmanomas. Pasaulyje nėra tiek prekių ir turto, kiek prispausdinta dolerių. Nėra nė vieno įvykių eigos varianto, kurį įgyvendinus Amerika sugebėtų atsisakyti dolerio defolto. Todėl dolerio atsisakymas turi įvyki, kad ir ką bekalbėtų visokie ekspertai ir analitikai. Klausimas tik tame, kaip tai įvyks, nes tai labai rimtas įvykis, ir labai visiems pavojingas, tame tarpe ir dolerių piramidės organizatoriams. Juk daugelis, viską praradę, ims galvoti, o kas gi įvyko, kur dingo santaupos ir kas dėl to kaltas? Pats stipriausias ėjimas šitai problemai išspręsti, pasirenkant saugiausią sau variantą - tai defolto vykdymas sukeliant karą. Po to sakytų - jūs gi matėte, mes darėme viską, skyrėme 800 mlrd. JAV dolerių fondų rinkai palaikyti, ir rinka netgi reagavo į mūsų veiksmus. Mes nusprendėme reformuoti Pasaulio valiutos fondą ir Pasaulio banką, labiau kontroliuoti pagrindinius krizės kaltininkus - per daug gobšius bankininkus, ir dar daug ką padarėme, kad iš naujo nudažytume pasaulinės finansų sistemos fasadą. Žmonija turi reikalą su genialia, neįtikėtinai stipria žmonių grupe, sumodeliavusia tą pasaulio struktūrą, kurioje mes gyvename. Ji gali būti ir žiauri. Giružis,2009-01-23. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16593