Gerbiamas dėstytojau! Aš nuoširdžiai atsiprašau už gal tokią neargumentuotą kritiką, bet didžioji straipsnio dalis pasirodė daugiau memorialas, nei straipsnis. Suprantu, ne - tikiu, kad studijos jūsų laikais, kaip ir gyvenimas, buvo nepalyginamai sunkesnis, nei dabar. Bet vis dėlto - o kam rėkt staugt spiekt pasaului apie tai? - Visi žinome: kas, kaip ir kada. Nors pabaiga straipsnio labai patiko. Šiaip ar taip - nesiginčiju ir ginčytis nedrįstu - studijų kokybė tikrai geresnė, taip sakant, 'bendrai paėmus', nei prieš dešimtis penkias metų, bet kokius kryžiaus kelius abiturientas nueiti dabar turi, kad patektų į universitetą! Tai, kad jūs turėdavot dirbti kalchozuose ir neturėjot daugelio 'patogumų', kuriais mes mėgautis galime šiais laikais, kompensuoja visiška valdžios beprotystė. Ir aš asmeniškai nuošidržiai atiduočiau valdžią vakarams - tiems, kurie siekia mus nutautinti, globalizuoti - kodėl? - nes jiems tai bent jau rūpi. Fizikos mokslai, mano supratimu, yra bent šiektiek sunkesni už kokią tai vadybą - ir ją pabaigęs aš nenoriu pardavinėti krapų. O čia jie skirtumo nemato - ką baigei, tą - eik krapų pardavinėti. Kalta, mano nuomone, yra net ne tiek valdžia, kiek visa mūsų visuomenė, mūsų supratimas ir tas noras būti lygiems. Norvegijoje dabar didžiausia problema ir yra lygybė: žmogus, pabaigęs teisės, politikos ar dar kokius mokslus dirba ir uždirba tiek pat, kiek ir dažytojas ar duobkasys. Ir niekas nebenori mokslo - kam jo reikia? Materializmas, šiaip ar taip, daro didelę įtaką mūsų pasirinkimui - idėjos nors ir gražios, bet kas norės gyvent ir arti - kaip jūs kažkada arėte kalchozuose - 'už pragyvenimą'? Ir vėlgi - tai ne tiek vakarai, kurie bando mus nutautinti, bet greičiau mes patys - verčiame savus išvykti. Ir aš asmeniškai - atsiprašau bei apgailestauju - bet tik pabaigęs savo bakalauro studijas Vilniuj dingstu iš Lietuvos be planų sugrįšti. Ne dėl to, kad manęs reikia svetur, nors ir reikia - dėl to, kad manęs čia nereikia. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17032