asysiu eilemis, nes stebuklus proza jau aprasiau savo berniokams, o tai- ne
jusu smalsiu nosiu reikalas - tykiai nemunas banguoja, gena smelte i
pakrante juoda sakni numazgoja paciu vandeniu stipriausiu, svendro
zaliakalbio zodziais klausia dangu melyniausia- kur man vandeni padeti- ar
i sias marias placiausias, ir dangus atsako nemunui- plukdyk, kur kelia
tavo as parodysiu smelingomis kopomis, kai kur pusim apaugusiomis, kiturgi-
negyvosiomis, pridure- kandus valdovas- tekek, kur tau tik noris, nes man
tas pats.  ir nemunas atsake- tekesiu ten kur noriu as- i juros platybe
savo vilni nugabensiu, ir nesigailesiu.  na stai. cia, be kitako- mano
duokle atviro kodo idejai.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17007