ne, kažkokios vaikiškos mitologijos sublimacija, antropologai galėtų panagrinėti ir įvertinti, ir psichoanalitikai taip pat. Aišku, kad Rusas, Žydas, Lietuvis - abstraktūs mitologizuoti personažai, aš irgi grįždamas į vaikystę taip ir matau (nors nebuvau gyvo matęs) Žydą, kuris gaudo vaikus ir kažkam naudoja jų kraują, barzdotą Čigoną vežime, mamos lakuotus batus, Čigonės išmainytus į skudurus, o tie batai po pirmojo išėjimo į žmones išėjo šaibom ir po to gulėjo spintoj kaip Čigono Esmė. Arba tie patys Vokiečių Karininkai, buvo senelio sodyboje įrengę štabą, kiekvieną savaitgalį pirtis, kol ji supleškėjo, tada turėjo eiti į prastesnę kitoje sodyboje. Tik neaišku, iš ko išvirtą muilą jie naudojo. O kai frontas artėjo, tai pasakė gyventojams, kur saugiausiai pasislėpti. Praėję Rusai paliko tik spintoje sukrautas kiaulių kojas, bet gi valgyt ir jiems norėjosi. Ir t.t. ir panašiai. Tokie štampai įsimuša į sąmonę, Grigo straipsnis tuos štampus-archetipus gražiai išeksponuoja, tuo kampu ir matau basakojį Grigų Jonuką. Pažiūrėkim į tai akademiškai. Tebūnie taika mūsų žemėje! -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16569