krovė́jas, -a smob. (1)
1. BŽ200 kas krauna, pagaminęs deda, kaupia: Ašiai turiu motutę kraiteliam 
krovėją NS944. Mano mergele, šarvelio krovėjėle KrvD236.
2. NdŽ, DŽ darbininkas, kuris prekes krauna, krovikas.
3. darbininkas, kuris vežimą (šieno ar javų) krauna, mina: Lipa vežėjai į 
vežimą ir drauge krovėjas ima rš. Krovė́ja nukrovė kreivą vežimą Jnš. ^ 
Kalvis žičirgų, krovėjas ar mynėjas dulkių nebaidos M.
įkrovė́jas, -a smob. (1); rš kas prekes įkrauna.
iškrovė́jas, -a smob. (1) BŽ78,469 kas prekes iškrauna: Galutiniame 
sandėlyje nereikia nei iškrovėjų, nei kranų rš.
pakrovė́jas, -a smob. (1) kas pakrauna: Gerai dirba miško medžiagos 
pakrovėjai sp.
sukrovė́jas, -a smob. (1) kas sukrauna ką: Vertingos dovanos buvo įteiktos 
stirtų sukrovėjui rš.

http://www.lkz.lt/startas.htm

> Žmogus yra krovikas, nereik eit mūsų "kalbinykams" už pavadžių ir skurdint
> kalbą pagal jų nesuprantamus norus