Nepikti tie beržo lapai. Ir supusto juos kaip sniegą į tam tikras vietas.

Pas mane prieš langus 2 kosminio dydžio tokie beržai, tai jie dar visai pusiau su velniu mano akim žiūrint.

Plius dar yra galingas ąžuolas ir tokia pat liepa.

Tai rudenį du savaitgaliai užmušami tik lapų grėbimui.

Bet reik mąstyt pozityviai - taip ar taip ką ten spalio gale ar lapkričio pradžioj daryčiau. O čia medituoji lauke su grėbliu ir karučiu,  vienas ir daug gamtos. Nėr blogai.


On 2023-05-28 00:49, Bronco wrote:
> On 2023-05-25 08:35, ravikas wrote:
>> Nesinori baisiai didelio lapuočio aka klevas ar panašiai, atstumas per >> mažas, tai linkstu link trešnės.
> > > Iš to, su kuo aš susidūręs, tai sparčiausiai auga pušys. Vienais metais > dar pizdziulina mažytė, kurios niekas net nepastebi, o kitais jau - > "oho, o iš kur šita PUŠIS pas tave atsirado?" :]
> > Aišku, greičiausiai auga pušys pačios pasisėjusios, bet ir pasodintos > jau kokiais antrais trečiais metais gerai startuoja.
> > O lapuočiai tai man gražu kai jie auga ne mano kieme :] Nes tingiu lapus > grėbt. Seniau kur gyvenau turėjau malonumą prie pat tvoros turėti du > didžiulius kaimynų beržus, tai aina jie paskui rusų karinį laivą... Tiek > lapų būdavo rudenį, jog užsiknisdavau negyvai juos grėbti. Tik atrodo > sugrėbi visus, o kitą dieną vėl storas sluoksnis. Šiknon tokį atrakcioną :)