Numirė senas architektas. Visą gyvenimą jis vargo su užsakovais,
statybininkais, pradelstais darbų terminais, klaidom ir kitom statybų
gėlytėm.
Numirė, pateko prie Dangaus Vartų ir Šv. Petras leido jam pasirinkt kur
keliaut - į Dangų, ar į pragarą. Bet seno krieno taip lengvai nepaimsi,
jis nori pirma viską pamatyti savo akimis.
Nuveda prie vienų durų, jas atidaro, o ten - didžiulėje patalpoje minia
architektų pluša prie projekto. Terminas poryt, pabaigta nieko, pykčiai,
barniai ir įtampa virš galvų.
- Čia, sako Šv. Petras, pragaras. Bet matau tau nepatinka, tai einam kitur.
Nuveda prie kitų durų, atidaro, ten vėl didžiulis kambarys, minia
architektų suprakaitavę pluša prie projekto. Terminas rytoj, pabaigta
nieko, pykčiai, barniai ir įtampa virš galvų.
- Čia, sako Šv. Petras, Dangus.
- O koks tarp jų skirtumas, klausia senas architektas.
- Šie, sako Šv. Petras, rodydamas į paskutines duris - suspės.

-- 
Brzęczyszczykiewics^Hz